Countryaah.com

Europos Sąjungos šalių sąrašas

by · Published · Updated

Europos Sąjungą, kaip ekonominę ir politinę sąjungą, sudaro 28 valstybės narės. Išskyrus Kiprą, esantį Vakarų Azijoje, visi nariai yra iš Europos. Sutrumpintai vadinama ES, Europos Sąjungoje gyvena 512 497 877 gyventojai, o plotas – 4 475 757 km². Sąjunga dar nėra federacija, ji išaugo į bendrą rinką, kurioje 19 narių naudoja tą pačią valiutą – EURO. Šioje lentelėje pateikiamas visas ES šalių sąrašas, suskirstytas pagal naujausią bendrą gyventojų skaičių. Galite rasti konkrečią įstojimo datą kiekvienai narei ir ne EURO valiutas, kurios vis dar naudojamos kitose 9 valstybėse narėse. Be to, ją sudaro 23 oficialios kalbos ir apie 150 regioninių kalbų. Atkreipkite dėmesį, kad artimiausiu metu šalių narių skaičius gali didėti.

Kiek Europos Sąjungos šalių

Lentelėje pateikiamos visos 28 Europos Sąjungos valstybės narės. Šalys kandidatės į ES yra: Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Islandija, Juodkalnija, Serbija ir Turkija. Galimos šalys kandidatės yra Albanija, Bosnija ir Hercegovina bei Kosovas. Norvegija, Islandija, Šveicarija ir Lichtenšteinas nėra Europos Sąjungos narės, tačiau dalyvauja bendrojoje rinkoje, išskyrus muitų sąjungą.

Visų ES šalių sąrašas

Peržiūrėkite šią lentelę, kad pamatytumėte visų Europos Sąjungos šalių sąrašą pagal gyventojų skaičių.

Reitingas Vėliava Šalis Gyventojų skaičius Įstojimo data Valiuta Regionas
1 Vokietijos vėliava Vokietija 83 783 953 1957/3/25 EURO Vakarų Europa
2 Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė 67 886 022 1973/1/1 Didžiosios Britanijos svaras Šiaurės Europa
3 Prancūzijos vėliava Prancūzija 65 273 522 1957/3/25 EURO Vakarų Europa
4 Italijos vėliava Italija 60 461 837 1957/3/25 EURO Pietų Europa
5 Ispanijos vėliava Ispanija 46 754 789 1986/1/1 EURO Pietų Europa
6 Lenkijos vėliava Lenkija 37 846 622 2004-05-01 Lenkijos zlotas rytų Europa
7 Rumunijos vėliava Rumunija 19 237 702 2007-01-01 Rumunijos lėja rytų Europa
8 Nyderlandų vėliava Nyderlandai 17 134 883 1957/3/25 EURO Vakarų Europa
9 Belgijos vėliava Belgija 11 589 634 1957/3/25 EURO Vakarų Europa
10 Čekijos Respublikos vėliava Čekijos Respublika 10 708 992 2004-05-01 Čekijos krona rytų Europa
11 Graikijos vėliava Graikija 10 423 065 1981/1/1 EURO Pietų Europa
12 Portugalijos vėliava Portugalija 10 196 720 1986/1/1 EURO Pietų Europa
13 Švedijos vėliava Švedija 10 099 276 1995/1/1 Švedijos krona Šiaurės Europa
14 Vengrijos vėliava Vengrija 9 660 362 2004-05-01 Vengrijos forintas rytų Europa
15 Austrijos vėliava Austrija 9 006 409 1995/1/1 EURO Vakarų Europa
16 Bulgarijos vėliava Bulgarija 6 948 456 2007-01-01 Bulgarijos levas rytų Europa
17 Danijos vėliava Danija 5 792 213 1973/1/1 Danijos krona Šiaurės Europa
18 Suomijos vėliava Suomija 5 540 731 1995/1/1 EURO Šiaurės Europa
19 Slovakijos vėliava Slovakija 5 459 653 2004-05-01 EURO rytų Europa
20 Airijos vėliava Airija 4 937 797 1973/1/1 EURO Šiaurės Europa
21 Kroatijos vėliava Kroatija 4 105 278 2013-07-01 Kroatijos kuna Pietų Europa
22 Lietuvos vėliava Lietuva 2 722 300 2004-05-01 EURO Šiaurės Europa
23 Slovėnijos vėliava Slovėnija 2 078 949 2004-05-01 EURO Pietų Europa
24 Latvijos vėliava Latvija 1 886 209 2004-05-01 EURO Šiaurės Europa
25 Estijos vėliava Estija 1 326 546 2004-05-01 EURO Šiaurės Europa
26 Kipro vėliava Kipras 1 207 370 2004-05-01 EURO Vakarų Azija
27 Liuksemburgo vėliava Liuksemburgas 625 989 1957/3/25 EURO Vakarų Europa
28 Maltos vėliava Malta 441 554 2004-05-01 EURO Pietų Europa

ES šalių žemėlapis

Faktai apie Europos Sąjungą

  • Europos Sąjungos diena švenčiama gegužės 9 d.
  • Vadinamoji „euro zona“ atitinka 17 ES valstybių narių, kurios įsivedė valiutą EURO, o Estija buvo paskutinė šalis, įsivedusi valiutą 2011 m.
  • Apskaičiuota, kad Europos gyventojų skaičius yra 500 milijonų žmonių, o tai sudaro 7 % pasaulio gyventojų.
  • Kai kurie tyrinėtojai mano, kad Europos Sąjungos formavimasis prasideda nuo Beniliukso bloko (Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas) sukūrimo Antrojo pasaulinio karo metais, kurio pagrindinis tikslas buvo suformuoti bendrą rinką mažinant muitų tarifus tarp šalių narių.
  • Europos Sąjunga dalyvauja svarbiuose susitikimų forumuose, tokiuose kaip G7 – Septynių šalių grupė, G8 (G7 + Rusija) ir G20.

Europos integracijos pradžia

Pokario Europa ir vienybės poreikis

Po Antrojo pasaulinio karo nusiaubimo Europa susidūrė su neatidėliotinu atstatymo ir taikos poreikiu. Europos integracijos idėja buvo vertinama kaip būdas užkirsti kelią būsimiems konfliktams ir skatinti ekonominį bendradarbiavimą. Lyderiai, tokie kaip Robertas Schumanas, Jeanas Monnet ir Konradas Adenaueris, įsivaizdavo vieningą Europą, kurioje šalys dirbs kartu siekdamos užtikrinti stabilumą ir gerovę.

Europos anglių ir plieno bendrija (EAPB)

1951 m. Paryžiaus sutartimi buvo įkurta Europos anglių ir plieno bendrija (EAPB) – pirmasis žingsnis ekonominės integracijos link. Šia sutartimi buvo siekiama reguliuoti šalių narių (Belgijos, Prancūzijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų ir Vakarų Vokietijos) anglies ir plieno pramonę ir pavesti joms bendrą valdžią. EAPB buvo novatoriška iniciatyva, padėjusi glaudesnio bendradarbiavimo pagrindą ir sukūrusi precedentą būsimai integracijai.

Europos ekonominės bendrijos susikūrimas

Romos sutartis

EAPB sėkmė paskatino tolesnę integraciją, dėl kurios 1957 m. buvo pasirašyta Romos sutartis. Šia sutartimi buvo įsteigta Europos ekonominė bendrija (EEB) ir Europos atominės energijos bendrija (Euratomas). EEB siekė sukurti bendrą rinką ir muitų sąjungą tarp šešių narių steigėjų, skatindama laisvą prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimą. Euratomas daugiausia dėmesio skyrė taikiam branduolinės energijos naudojimui.

EEB plėtra ir gilinimas

Šeštajame ir aštuntajame dešimtmečiuose EEB išplėtė savo narystę ir gilino integraciją. Danija, Airija ir Jungtinė Karalystė prisijungė 1973 m., o tai pažymėjo pirmąją plėtrą. Šiuo laikotarpiu taip pat buvo kuriamos bendros politikos kryptys, tokios kaip Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) ir Europos regioninės plėtros fondas (ERPF).

Iš EEB į Europos Sąjungą

Suvestinis Europos aktas

Devintasis dešimtmetis atnešė reikšmingų pokyčių 1986 m. pasirašius Suvestinį Europos aktą (SEA). SEA siekė iki 1992 m. sukurti bendrą rinką, pašalinant likusias kliūtis laisvai prekybai ir suderinant valstybių narių reglamentus. Taip pat buvo išplėstos Europos Parlamento galios ir sustiprintas bendradarbiavimas tokiose srityse kaip aplinkos politika ir moksliniai tyrimai.

Mastrichto sutartis

Europos Sąjungos sutartis, paprastai žinoma kaip Mastrichto sutartis, buvo pasirašyta 1992 m., o įsigaliojo 1993 m. Šia sutartimi buvo oficialiai įsteigta Europos Sąjunga (ES) ir įdiegta trijų ramsčių struktūra: Europos Bendrijos, Bendroji Užsienio ir saugumo politika (BUSP) bei teisingumo ir vidaus reikalai (TVR). Ji taip pat padėjo pagrindus Ekonominei ir pinigų sąjungai (EPS) ir bendros valiutos euro įvedimui.

Euras ir tolesnė plėtra

Euro įvedimas

Euras kaip apskaitos valiuta buvo įvestas 1999 m., o į apyvartą išleistas 2002 m. ir tapo oficialia 12 ES šalių valiuta. Įsteigus Europos centrinį banką (ECB) ir įgyvendinant Stabilumo ir augimo paktą (SAP), buvo siekiama užtikrinti fiskalinę drausmę ir ekonominį stabilumą euro zonoje.

Rytų plėtra

Didžiausia ES plėtra įvyko 2004 m., priėmusi dešimt naujų Vidurio ir Rytų Europos valstybių narių, taip pat Kiprą ir Maltą. Šia plėtra buvo siekiama skatinti stabilumą, demokratiją ir ekonomikos augimą pokomunistinėje Europoje. Bulgarija ir Rumunija prisijungė 2007 m., o Kroatija 2013 m.

Iššūkiai ir reformos

Lisabonos sutartis

2009 m. įsigaliojusia Lisabonos sutartimi buvo siekiama supaprastinti ES operacijas ir sustiprinti jos demokratinį teisėtumą. Ji reformavo institucines struktūras, įvedė Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigas, išplėtė Europos Parlamento vaidmenį. Sutartis taip pat numatė didesnį išorės santykių ir sprendimų priėmimo procesų nuoseklumą.

Finansinės krizės ir atsakas

2008 m. pasaulinė finansų krizė ir vėliau kilusi euro zonos skolų krizė ES sukėlė didelių iššūkių. Siekdamos stabilizuoti savo ekonomiką, valstybės narės įgyvendino taupymo priemones ir finansines reformas. ES sukūrė tokius mechanizmus kaip Europos stabilumo mechanizmas (ESM) ir ėmėsi bankų sąjungos iniciatyvų, kad sustiprintų finansų valdymą ir užkirstų kelią būsimoms krizėms.

Dabartiniai įvykiai ir ES ateitis

Brexit

2016 metais Jungtinė Karalystė balsavo už pasitraukimą iš ES, o tai lėmė „Brexit“. JK oficialiai išstojo iš ES 2020 m. sausio 31 d. „Brexit“ turėjo didelių politinių, ekonominių ir socialinių pasekmių, paskatinęs diskusijas dėl ES ateities krypties ir sanglaudos.

Vykdoma integracija ir plėtra

Nepaisant iššūkių, ES ir toliau siekia gilesnės integracijos ir plėtros. Vakarų Balkanų ir Rytų Europos šalys siekia prisijungti prie sąjungos, o ES tebėra įsipareigojusi remti jų reformas ir vystymąsi. Tokie klausimai kaip klimato kaita, skaitmeninė transformacija ir geopolitinė įtampa formuoja ES politikos darbotvarkę ir jos vaidmenį pasaulinėje arenoje.

You may also like...