Vakarų Europos šalys
Kiek Vakarų Europos šalių
Kaip Europos regioną, Vakarų Europą sudaro 9 nepriklausomos šalys (Austrija, Belgija, Prancūzija, Vokietija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Monakas, Nyderlandai, Šveicarija) ir 2 teritorijos (Gernsis, Džersis). Žemiau rasite Vakarų Europos šalių ir priklausomybių pagal gyventojų skaičių sąrašą. Be to, visus juos galite rasti abėcėlės tvarka šio puslapio pabaigoje.
1. Austrija
Austrija, oficialiai Austrijos Respublika, yra Vidurio Europos valstybė, neturinti jūros. Austrija ribojasi su Vokietija ir Čekija šiaurėje, su Slovakija ir Vengrija rytuose, su Slovėnija ir Italija pietuose ir su Šveicarija bei Lichtenšteinu vakaruose.
 |
|
2. Belgija
Belgija yra konstitucinė monarchija Vakarų Europoje ir ribojasi su Prancūzija, Vokietija, Liuksemburgu ir Nyderlandais. Belgijoje yra ES būstinė ir keletas pagrindinių tarptautinių organizacijų. Belgijoje gyvena apie 11 milijonų žmonių, o du didžiausi regionai vadinami Flandrija, esanti šiaurėje ir prancūziškai kalbančiame pietiniame Valonijos regione.
 |
|
3. Prancūzija
Prancūzija, formaliai Prancūzijos Respublika arba kitaip Prancūzijos Respublika, yra Vakarų Europos respublika. Prancūzija turi pakrantes iki Atlanto vandenyno, Lamanšo sąsiaurio ir Viduržemio jūros.
 |
|
4. Vokietija
Vokietija, formaliai Vokietijos Federacinė Respublika, yra federacinė valstybė, esanti Vidurio Europoje, susidedanti iš 16 valstybių. Vokietija yra viena iš pirmaujančių pasaulio pramonės šalių.
 |
|
5. Lichtenšteinas
Lichtenšteinas, formaliai Lichtenšteino Kunigaikštystė, yra nepriklausoma konstitucinė monarchija Vidurio Europos Alpėse, esanti tarp Šveicarijos ir Austrijos. Lichtenšteinas yra viena iš Europos mikrovalstybių.
 |
|
6. Liuksemburgas
Liuksemburgas, oficialiai Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, yra valstybė Vakarų Europoje. Šalis ribojasi su Belgija vakaruose ir šiaurėje, Vokietija rytuose ir Prancūzija pietuose.
 |
|
7. Monakas
Monakas, formaliai Monako Kunigaikštystė, yra mikrostatas, turintis konstitucinę monarchiją, esančią pietų Prancūzijoje, Vakarų Europoje.
 |
|
8. Nyderlandai
Nyderlandai, formaliai Nyderlandų Karalystė, yra Vakarų Europos šalis. Šalis ribojasi su Šiaurės jūra šiaurėje ir vakaruose, Belgija pietuose ir Vokietija rytuose. Nyderlandams taip pat priklauso Bonaire, Saba ir Sint Eustatius savivaldybės Karibų jūroje.
 |
|
9. Šveicarija
Šveicarija arba oficialiai Šveicarijos Konfederacija yra federacija Vidurio Europoje, besiribojanti su Prancūzija, Vokietija, Italija, Austrija ir Lichtenšteinu.
 |
|
Vakarų Europos šalių ir jų sostinių sąrašas
Kaip minėta aukščiau, Vakarų Europoje yra 3 nepriklausomos šalys. Tarp jų didžiausia šalis yra Vokietija, o mažiausia – Monakas. Visas Vakarų Europos šalių su sostinėmis sąrašas pateiktas žemiau esančioje lentelėje, suskirstytas pagal naujausią bendrą gyventojų skaičių.
| Reitingas | Nepriklausoma šalis | Dabartinis gyventojų skaičius | Kapitalas |
| 1 | Vokietija | 82 979 100 | Berlynas |
| 2 | Prancūzija | 66 998 000 | Paryžius |
| 3 | Nyderlandai | 17 325 700 | Amsterdamas |
| 4 | Belgija | 11 467 362 | Briuselis |
| 5 | Austrija | 8 869 537 | Viena |
| 6 | Šveicarija | 8 542 323 | Bernas |
| 7 | Liuksemburgas | 613 894 | Liuksemburgas |
| 8 | Lichtenšteinas | 38 380 | Vaducas |
| 9 | Monakas | 38 300 | Monakas |
Vakarų Europos teritorijos
| Reitingas | Priklausoma teritorija | Gyventojų skaičius | Teritorija |
| 1 | Džersis | 105 500 | JK |
| 2 | Gernsis | 62 063 | JK |
Vakarų Europos šalių žemėlapis
Trumpa Vakarų Europos istorija
Senovės civilizacijos ir ankstyvoji istorija
Priešistoriniai laikai ir pirmieji gyventojai
Vakarų Europa su regionais, įskaitant dabartinę Prancūziją, Vokietiją, Nyderlandus, Belgiją ir Šveicariją, turi turtingą priešistorinį paveldą. Paleolito epochoje buvo ankstyvųjų žmonių gyvenviečių, o garsieji Lascaux urvo paveikslai Prancūzijoje datuojami maždaug 17 000 m. pr. m. e. Neolito laikotarpis atnešė žemės ūkio praktiką, dėl kurios Bretanėje buvo įkurtos nuolatinės gyvenvietės ir megalitinės struktūros, pavyzdžiui, Karnako akmenys.
Keltų gentys ir romėnų užkariavimas
Iki pirmojo tūkstantmečio prieš Kristų Vakarų Europoje dominavo keltų gentys, tokios kaip galai, britai ir iberai. Šios gentys įkūrė sudėtingas visuomenes su pažangiais metalo apdirbimo ir prekybos tinklais. Romėnų Galijos (šiuolaikinės Prancūzijos ir aplinkinių regionų) užkariavimas prasidėjo 58 m. pr. Kr., vadovaujant Juliui Cezariui, todėl šios teritorijos buvo įtrauktos į Romos imperiją. Romėnų laikotarpis atnešė urbanizaciją, infrastruktūros plėtrą ir kultūrinę asimiliaciją, palikdamas ilgalaikį kelių, akvedukų ir lotynų kalbos kalbų palikimą.
Viduramžiai
Frankų karalystės ir Karolingų imperija
Vakarų Romos imperijos nuosmukis 5 amžiuje lėmė germanų karalysčių, ypač frankų, iškilimą. Karaliui Clovis I vadovaujami frankai Galijoje įkūrė galingą karalystę. Karolingų dinastija, ypač valdant Karoliui Didžiajam (768–814 m. e. m. e.), išplėtė Frankų imperiją didelėje Vakarų ir Vidurio Europos dalyje, skatindama mokymosi ir kultūros atgimimą, žinomą kaip Karolingų Renesansas.
Feodalizmas ir Šventoji Romos imperija
Karolingų imperijos susiskaldymas paskatino feodalizmo vystymąsi – decentralizuotą valdymo sistemą, pagrįstą žemės nuosavybe ir vasalizavimu. Šventoji Romos imperija, įkurta 962 m. e. m. karūnuojant Ottoną I, siekė atgaivinti Karolio Didžiojo imperijos palikimą, nors ir liko laisva valstybių konfederacija. Šiuo laikotarpiu taip pat iškilo įtakingi vienuolijų centrai ir universitetai, prisidėję prie Vakarų Europos intelektualinio ir kultūrinio vystymosi.
Renesansas ir ankstyvasis modernus laikotarpis
Renesansas ir kultūros klestėjimas
Renesansas, prasidėjęs Italijoje XIV amžiuje, iki XV amžiaus išplito į Vakarų Europą, sukeldamas kultūrinį ir intelektualinį atgimimą. Prancūzija, Žemosios šalys ir Vokietija tapo meno ir mokslo naujovių centrais. Tokios figūros kaip Leonardo da Vinci, Mikelandželas ir Erazmas padarė reikšmingą indėlį į meną, mokslą ir humanizmą. Johaneso Gutenbergo spausdinimo preso išradimas XV amžiaus viduryje sukėlė revoliuciją žinių sklaidoje.
Reformacija ir religinis konfliktas
XVI amžius atnešė protestantų reformaciją, kurią 1517 m. inicijavo Martyno Liuterio 95 tezės. Šis religinis sukrėtimas paskatino Vakarų krikščionybės susiskaldymą ir reikšmingus politinius bei socialinius konfliktus, įskaitant Trisdešimties metų karą (1618–1648). 1648 m. Vestfalijos taika užbaigė karą ir įtvirtino valstybės suvereniteto bei religinės tolerancijos principus, pertvarkė Vakarų Europos politinį kraštovaizdį.
Apšvietos ir revoliucijų amžius
Apšvietos
XVIII a. Apšvietos laikotarpis buvo intelektualinio ir filosofinio augimo laikotarpis, pabrėžęs protą, asmens teises ir mokslinius tyrimus. Filosofai, tokie kaip Volteras, Rousseau ir Kantas, veikė politinę mintį ir prisidėjo prie šiuolaikinių demokratinių principų kūrimo. Apšvietos idealai sukūrė pagrindą revoliuciniams judėjimams visoje Europoje.
Prancūzijos revoliucija ir Napoleono era
Prancūzijos revoliucija (1789–1799) iš esmės pakeitė Vakarų Europą, nuvertė monarchiją ir įkūrė respubliką, pagrįstą laisvės, lygybės ir brolybės principais. Vėlesnis Napoleono Bonaparto iškilimas paskatino Napoleono karus (1803–1815 m.), kurie pakeitė Europos politines ribas ir paskleidė revoliucinius idealus visame žemyne. Vienos kongresas (1814–1815) po Napoleono pralaimėjimo bandė atkurti stabilumą ir jėgų pusiausvyrą Europoje.
Industrializacija ir modernioji era
Pramonės revoliucija
XVIII ir XIX amžiaus pabaigoje įvyko pramonės revoliucija, prasidėjusi Didžiojoje Britanijoje ir išplitusi visoje Vakarų Europoje. Šis laikotarpis atnešė didelę technologinę pažangą, urbanizaciją ir ekonominį augimą, paversdamas Vakarų Europos visuomenes iš agrarinės į pramoninę ekonomiką. Geležinkeliai, gamyklos ir nauji ryšio metodai, tokie kaip telegrafas, pakeitė kasdienį gyvenimą ir darbą.
Pasauliniai karai ir jų pasekmės
XX amžius pasižymėjo dviem niokojančiais pasauliniais karais. Pirmasis pasaulinis karas (1914–1918 m.) sukėlė didžiulius gyvybių praradimus ir politinį sukrėtimą, dėl kurio žlugo imperijos ir perbraižomos nacionalinės sienos. Antrasis pasaulinis karas (1939–1945) turėjo dar gilesnį poveikį, sukėlė platų sunaikinimą ir paskatino Vokietijos padalijimą bei Šaltojo karo tvarkos įvedimą. Pokariu susiformavo Europos Sąjunga (ES), kurios tikslas – skatinti ekonominį bendradarbiavimą ir užkirsti kelią būsimiems konfliktams.
Šiuolaikiniai pokyčiai
Europos integracija
XX amžiaus antroji pusė ir XXI amžiaus pradžia pasižymėjo didėjančia Europos integracija. 1957 m. susikūrusi Europos ekonominė bendrija (EEB), kuri peraugo į ES, paskatino ekonominį bendradarbiavimą, politinį stabilumą ir bendrosios rinkos sukūrimą. Vakarų Europos šalys šiame procese atliko pagrindinį vaidmenį, skatindamos vienybės ir kolektyvinio saugumo politiką.
Šiuolaikiniai iššūkiai
Vakarų Europa šiandien susiduria su daugybe iššūkių, įskaitant ekonominius skirtumus, migracijos problemas ir populistinių judėjimų augimą. Regionas ir toliau kovoja su „Brexit“, aplinkos tvarumu ir globalizacijos padariniais. Nepaisant šių iššūkių, Vakarų Europa išlieka pasauline lydere kultūros, ekonomikos ir politikos srityse.
