Afrikos šalių sąrašas (abėcėlės tvarka)

Afrika yra antras pagal dydį žemynas, kurio plotas yra 30,3 milijono kvadratinių kilometrų, o tai sudaro 20,4 procento Žemės sausumos ploto. Afrikos pavadinimas kilęs iš romėnų laikų. Romėnų laikais „Afrika“ buvo dabartinio Tuniso šiaurės rytų Kartaginos pavadinimas. Vėliau Afrika tapo Viduržemio jūros pietinės pakrantės pavadinimu ir nuo viduramžių buvo Afrikos žemyno pavadinimas.

Regionai Afrikoje

• Vakarų Afrika
• Rytų Afrika
• Šiaurės Afrika
• Centrinė Afrika
• Pietų Afrika

Geografiškai Viduržemio jūra ir Gibraltaro sąsiauris skiria Afriką nuo Europos į šiaurę. Afrika turi sausumos ryšį su Azija šiaurės rytuose; Sueco kanalas laikomas skirtumu tarp dviejų žemynų. Beje, Afriką iš vakarų supa Atlanto vandenynas, pietryčiuose ir rytuose – Indijos vandenynas, o iš šiaurės rytų – Raudonoji jūra.

Aukščiausias kalnas – Kilimandžaras Tanzanijoje, 5895 metrai virš jūros lygio. Ilgiausia upė yra Nilas, kurio ilgis yra 6671 kilometras, o didžiausias ežeras yra Viktorijos ežeras Rytų Afrikoje, kurio paviršiaus plotas yra 68 800 kvadratinių kilometrų.

Kiek šalių Afrikoje

Afrika dažnai skirstoma į Šiaurės Afrikos, Vakarų Afrikos, Centrinės, Pietų Afrikos ir Rytų Afrikos regionus. Žemyną sudaro 54 nepriklausomos valstybės ir 8 teritorijos. Be to, 2 valstybės turi ribotą tarptautinį pripažinimą arba jos visai nėra: Somalilandas ir Vakarų Sachara. Trys valstybės yra monarchijos, o likusios yra respublikos.

Didžiausia Afrikos šalis yra Alžyras; mažiausiai yra Seišeliai. Gambija yra mažiausia šalis žemyninėje Afrikos dalyje.

Afrikos šalių žemėlapis

Rytų Indijos ir Vakarų Atlanto vandenynų apsupta Afrika lotyniškai reiškia „vietą, kur kaitina saulė“. Žemiau rasite Afrikos žemėlapį ir visas valstybių vėliavas.

Nors dauguma šalių yra neišsivysčiusios, Afrika yra viena geriausių kelionių krypčių pasaulyje. Populiariausios kryptys yra Maasai Mara nacionalinis rezervatas (Kenija), Viktorijos krioklys (Zambija), Gizos piramidės (Egiptas), Keiptaunas (Pietų Afrika) ir Marakešas (Marokas).

Visų Afrikos šalių abėcėlės tvarka

2020 m. Afrikoje iš viso yra 54 šalys. Tarp visų Afrikos šalių Nigerija yra didžiausia pagal gyventojų skaičių, o Seišeliai – mažiausia. Visą Afrikos šalių ir priklausomybių sąrašą abėcėlės tvarka rasite toliau:

#	Vėliava	Šalis	Oficialus pavadinimas	Gyventojų skaičius
1		Alžyras	Alžyro Liaudies Demokratinė Respublika	43 851 055
2		Angola	Angolos Respublika	32 866 283
3		Beninas	Benino Respublika	12 123 211
4		Botsvana	Botsvanos Respublika	2 351 638
5		Burkina Fasas	Burkina Fasas	20 903 284
6		Burundis	Burundžio Respublika	11 890 795
7		Kamerūnas	Kamerūno Respublika	26 545 874
8		Cabo Verde	Kabo Žaliojo Kyšulio Respublika (buvęs Žaliasis Kyšulys)	555 998
9		Centrine Afrikos Respublika	Centrine Afrikos Respublika	4 829 778
10		Čadas	Čado Respublika	16 425 875
11		Komorai	Komorų sąjunga	869 612
12		Dramblio Kaulo Krantas	Dramblio Kaulo Kranto Respublika	26 378 285
13		Kongo Demokratinė Respublika	Kongo Demokratinė Respublika	89 561 414
14		Džibutis	Džibučio Respublika	988 011
15		Egiptas	Egipto Arabų Respublika	102 334 415
16		Pusiaujo Gvinėja	Pusiaujo Gvinėjos Respublika	1 402 996
17		Eritrėja	Eritrėjos valstija	3 546 432
18		Eswatini	Esvatinio karalystė (buvęs Svazilandas)	1 163 491
19		Etiopija	Etiopijos Federacinė Demokratinė Respublika	114 963 599
20		Gabonas	Gabono Respublika	2 225 745
21		Gambija	Gambijos Respublika	2 416 679
22		Gana	Ganos Respublika	31 072 951
23		Gvinėja	Gvinėjos Respublika	13 132 806
24		Bisau Gvinėja	Bisau Gvinėjos Respublika	1 968 012
25		Kenija	Kenijos Respublika	53 771 307
26		Lesotas	Lesoto karalystė	2 142 260
27		Liberija	Liberijos Respublika	5 057 692
28		Libija	Libijos valstybė	6 871 303
29		Madagaskaras	Madagaskaro Respublika	27 691 029
30		Malavis	Malavio Respublika	19 129 963
31		Malis	Malio Respublika	20 250 844
32		Mauritanija	Mauritanijos Islamo Respublika	4 649 669
33		Mauricijus	Mauricijaus Respublika	1 271 779
34		Marokas	Maroko karalystė	36 910 571
35		Mozambikas	Mozambiko Respublika	31 255 446
36		Namibija	Namibijos Respublika	2 540 916
37		Nigeris	Nigerio Respublika	24 206 655
38		Nigerija	Nigerijos Federacinė Respublika	206 139 600
39		Kongo Respublika	Kongo Respublika	5 240 011
40		Ruanda	Ruandos Respublika	12 952 229
41		San Tomė ir Prinsipė	San Tomės ir Prinsipės Demokratinė Respublika	219 170
42		Senegalas	Senegalo Respublika	16 743 938
43		Seišeliai	Seišelių Respublika	98 358
44		Siera Leonė	Siera Leonės Respublika	7 976 994
45		Somalis	Somalio Federacinė Respublika	15 893 233
46		pietų Afrika	Pietų Afrikos Respublika	59 308 701
47		Pietų Sudanas	Pietų Sudano Respublika	11 193 736
48		Sudanas	Sudano Respublika	43 849 271
49		Tanzanija	Jungtinė Tanzanijos Respublika	59 734 229
50		Eiti	Togo Respublika	8 278 735
51		Tunisas	Tuniso Respublika	11 818 630
52		Uganda	Ugandos Respublika	45 741 018
53		Zambija	Zambijos Respublika	18 383 966
54		Zimbabvė	Zimbabvės Respublika	14 862 935

Priklausomybės Afrikoje

Be 54 nepriklausomų valstybių, Afrikoje taip pat yra dvi priklausomybės.

1. Reunjonas ( Prancūzija )
2. Sent Elena ( JK )

Trumpa Afrikos istorija

Senovės civilizacijos

Afrika yra žmonijos lopšys, kuriame yra įrodymų apie ankstyviausius žmonių protėvius, rastus Didžiojo plyšio slėnyje. Žemyno istorija pasižymi didžiųjų senovės civilizacijų iškilimu. Maždaug 3300 m. pr. Kr. palei Nilo upę iškilo Senovės Egiptas, garsėjantis savo monumentalia architektūra, tokia kaip piramidės, ir reikšmingu indėliu į rašymą, meną ir valdymą. Kušo karalystė, esanti į pietus nuo Egipto, taip pat klestėjo, darydama įtaką prekybos keliams ir plėtodama savo unikalią kultūrą.

Vakarų Afrikoje Nok kultūra, datuojama maždaug nuo 1000 m. pr. Kr. iki 300 m. e. m. e., yra žinoma dėl savo terakotos skulptūrų ir ankstyvosios geležies apdirbimo technologijos. Bantu migracija, prasidėjusi maždaug 1000 m. pr. m. e., išplito žemės ūkį, kalbą ir kultūrą visoje Afrikoje į pietus nuo Sacharos, reikšmingai formuodamas žemyno demografinį ir kultūrinį kraštovaizdį.

Viduramžių Afrikos karalystės

Viduramžiais visoje Afrikoje iškilo galingos ir turtingos karalystės ir imperijos. Vakarų Afrikoje Ganos imperija (apie 300–1200 m.) buvo įtakinga prekybinė valstybė, prekiaujanti auksu ir druska. Ją pakeitė Malio imperija (apie 1235–1600 m. e. m. e.), kuri savo viršūnę pasiekė valdant Mansa Musai, garsėjančiam didžiuliais turtais ir garsiąja piligrimine kelione į Meką.

Vėliau atsirado Songhai imperija (apie 1430–1591 m. CE), tapusi viena didžiausių Afrikos imperijų istorijoje, kurios centras yra Timbuktu – islamo mokymosi ir prekybos centre. Rytų Afrikoje Aksumo karalystė (apie 100–940 m. e. m. e. m.) buvo reikšminga prekybinė tauta, IV amžiuje atsivertusi į krikščionybę ir palikusi įspūdingus architektūros laimėjimus, įskaitant iškilusias stelas ir garsiąją Šv. Marijos Siono bažnyčią.

Pietų Afrikoje Didžioji Zimbabvė (apie 1100–1450 m. CE) buvo žinoma dėl savo įspūdingų akmeninių konstrukcijų ir buvo pagrindinis prekybos centras. Suahilių miestai-valstybės, esančios palei Rytų Afrikos pakrantę, klestėjo per prekybą su Viduriniais Rytais, Indija ir Kinija, maišydamos Afrikos ir arabų kultūras.

Europos tyrinėjimai ir prekyba vergais

Europos tyrinėtojų atvykimas XV amžiuje pažymėjo naujo ir dažnai tragiško Afrikos istorijos skyriaus pradžią. Portugalijos navigatoriai, tokie kaip princas Henris Navigatorius, inicijavo Afrikos pakrantės tyrinėjimą, ieškodami jūros kelio į Aziją. Ši era paskatino prekybos postų įkūrimą ir transatlantinės vergų prekybos pradžią.

Prekyba vergais turėjo niokojantį poveikį Afrikai – XVI–XIX amžiuje milijonai afrikiečių buvo priverstinai išvežti į Ameriką. Šiuo laikotarpiu įvyko dideli socialiniai ir ekonominiai sutrikimai, gyventojų mažėjimas ir tradicinių visuomenių žlugimas. Europos valstybės, įskaitant Britaniją, Prancūziją, Portugaliją ir Nyderlandus, pakrantėje įkūrė kolonijas, kad palengvintų prekybą vergais.

Kolonijinis laikotarpis

XIX amžius atnešė „kovą dėl Afrikos“, kai Europos jėgos agresyviai kolonizavo žemyną. 1884–1885 m. Berlyno konferencija formalizavo Afrikos padalijimą, dėl kurio buvo nustatytos dirbtinės sienos, nepaisančios etninių ir kultūrinių ribų. Kolonijinis valdymas atnešė infrastruktūros plėtrą, bet ir išnaudojimą, priverstinį darbą ir pasipriešinimą.

Pagrindinės kolonijinės jėgos buvo Didžioji Britanija, kuri kontroliavo didžiules teritorijas Rytų ir Pietų Afrikoje, ir Prancūzija, kuriai priklausė didelė Vakarų ir Centrinės Afrikos dalis. Belgijos karalius Leopoldas II gerai išnaudojo Kongo laisvąją valstybę ir sukėlė plačiai paplitusius žiaurumus. Vokietija, Italija, Portugalija ir Ispanija taip pat įkūrė kolonijas.

Kova už Nepriklausomybę

XX amžiaus viduryje visoje Afrikoje kilo nepriklausomybės judėjimų banga. Gana, vadovaujama Kwame’o Nkrumah, tapo pirmąja Afrikos šalimi į pietus nuo Sacharos, kuri 1957 m. įgijo nepriklausomybę. Šis įvykis įkvėpė kitas tautas siekti laisvės nuo kolonijinės valdžios. Žymūs lyderiai, tokie kaip Jomo Kenyatta Kenijoje, Julius Nyerere Tanzanijoje ir Patrice’as Lumumba Kongo Demokratinėje Respublikoje, suvaidino lemiamą vaidmenį savo šalių kovose už nepriklausomybę.

Iki septintojo dešimtmečio dauguma Afrikos šalių buvo pasiekusios nepriklausomybę. Tačiau kolonializmo palikimas paliko gilius randus, įskaitant savavališkas sienas, ekonominę priklausomybę ir politinį nestabilumą. Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpis patyrė daugybę iššūkių, įskaitant karinius perversmus, pilietinius karus ir autoritarinius režimus.

Šiuolaikinė Afrika

Šiandien Afrika yra didžiulės įvairovės ir potencialo žemynas, tačiau jis ir toliau susiduria su dideliais iššūkiais. Ekonomikos vystymasis labai skiriasi, kai kurios šalys sparčiai auga, o kitos tebėra skurdo. 2002 m. įkurta Afrikos Sąjunga siekia skatinti ekonominę integraciją, taiką ir vystymąsi visame žemyne.

Afrikoje gausu gamtos išteklių, įskaitant mineralus, naftą ir derlingą žemę. Tačiau tokios problemos kaip korupcija, netinkama infrastruktūra ir politinis nestabilumas dažnai trukdo tvariam vystymuisi. Pastangos spręsti šiuos iššūkius apima iniciatyvas gerinti valdymą, švietimą ir sveikatos priežiūrą.

Socialinis ir kultūrinis renesansas

Nepaisant iššūkių, Afrika išgyvena socialinį ir kultūrinį renesansą. Vis labiau pripažįstamas turtingas žemyno kultūros paveldas ir indėlis į pasaulinę civilizaciją. Afrikos literatūros, muzikos, meno ir filmų atsiradimas pasaulinėje arenoje demonstruoja gyvybingą žemyno kūrybiškumą ir įvairovę.

Technologijų pažanga, ypač mobiliųjų technologijų srityje, skatina naujoves ir skatina ekonomines galimybes. Jauni Afrikos gyventojai vis labiau įsitraukia į verslumą, technologijas ir aktyvumą, formuodami žemyno ateitį.