Vakarų Azijos šalys
Kiek Vakarų Azijos šalių
Vakarų Aziją, kaip Azijos regioną, sudaro 19 nepriklausomų šalių (Armėnija, Azerbaidžanas, Bahreinas, Kipras, Gruzija, Iranas, Irakas, Izraelis, Jordanija, Kuveitas, Libanas, Omanas, Palestina, Kataras, Saudo Arabija, Sirija, Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Jemenas). Taip pat Viduriniais Rytais Rytų Azijoje yra 19 šalių:
1. Saudo Arabija
Saudo Arabija, oficialiai Saudo Arabijos Karalystė, yra karalystė, esanti Arabijos pusiasalyje pietvakarių Azijoje. Šalis ribojasi su Jordanija, Iraku, Kuveitu, Persijos įlanka, Bahreinu, Kataru, Jungtiniais Arabų Emyratais, Omanu, Jemenu ir Raudonąja jūra.
 |
|
2. Armėnija
Armėnija – respublika Pietų Kaukaze, Vakarų Azijoje. Armėnija yra valstybė be jūros, besiribojanti su Gruzija, Turkija, Azerbaidžanu ir Iranu. Geografiškai Armėnija dažnai laikoma Azijos dalimi, tačiau dėl politinių ir kultūrinių šalies ryšių su Europa ji dažnai priskiriama prie Europos šalių. Armėnų kalba yra oficiali šalies kalba, o Armėnijoje gyvena daugiau nei 3 mln.
 |
|
3. Azerbaidžanas
Azerbaidžanas yra respublika pietryčių Kaukaze, geografiškai išsidėsčiusi daugiausia Azijoje, tačiau turinti nedidelę žemės juostą Europoje. JT Azerbaidžaną laiko Vakarų Azijos šalimi, tačiau politiškai jis priskiriamas europietiškam. Azerbaidžane gyvena apie 9,4 mln.
 |
|
4. Bahreinas
Bahreinas yra salų valstybė, esanti Persijos įlankoje, turinti apie 800 000 gyventojų. Šalį sudaro 33 salos, o Bahreino sala yra didžiausia. Sostinė Manama yra Bahreine, o šalis turi jūrų sieną su Kataru ir Saudo Arabija.
 |
|
5. Kipras
Kipras yra salų valstybė Viduržemio jūros rytuose į rytus nuo Graikijos, į pietus nuo Turkijos, į vakarus nuo Sirijos ir į šiaurę nuo Egipto. Kipras yra trečia pagal dydį Viduržemio jūros sala ir geografiškai priskiriama Azijai, o politiškai daugiausia Europos.
 |
|
6. Jungtiniai Arabų Emyratai
Jungtiniai Arabų Emyratai yra šalis, esanti pietrytiniame Arabijos pusiasalio gale Persijos įlankoje, ribojasi su Omanu rytuose ir Saudo Arabija pietuose ir dalijasi jūrų sienomis su Kataru ir Iranu. 2013 metais bendras Jungtinių Arabų Emyratų gyventojų skaičius siekė 9,2 mln. 1,4 milijono emyratų ir 7,8 milijono užsieniečių.
 |
|
7. Gruzija
Gruzija yra Kaukazo respublika, geografiškai šalis yra pietvakarių Azijoje ir šiek tiek pietryčių Europoje. Gruzija ribojasi su Rusija, Azerbaidžanu, Armėnija ir Turkija. Sostinė – Tbilisis.
 |
|
8. Jemenas
Jemenas, kitaip Jemenas, formaliai Jemeno Respublika, yra valstybė pietiniame Arabijos pusiasalyje pietvakarių Azijoje. Jemenas reiškia žemę dešinėje ir yra pietų Arabijos sritis, kurią senovės graikų ir romėnų geografai vadino Arabija Feliksu.
 |
|
9. Irakas
Irakas, formaliai Irako Respublika, yra respublika Artimuosiuose Rytuose pietvakarių Azijoje. Šalis ribojasi su Saudo Arabija ir Kuveitu pietuose, Turkija šiaurėje, Sirija šiaurės vakaruose, Jordanija vakaruose ir Iranu rytuose.
 |
|
10. Iranas
Iranas kaip įvairūs Viduriniai Rytai, Viduriniai Rytai, Pietų Azija, Pietvakarių Azija ir Vakarų Azija. Vardas Iranas buvo naudojamas šalies viduje Sasanijos laikais prieš arabų ir musulmonų invaziją maždaug 650 m. pr. Kr. ir tarptautiniu mastu naudojamas nuo 1935 m.
 |
|
11. Izraelis
Izraelis, formaliai Izraelio valstybė, yra valstybė Azijos Viduriniuose Rytuose. Izraelio Valstybė buvo paskelbta 1948 m. gegužės 14 d. neprivalomu JT sprendimu padalijus Didžiosios Britanijos mandatą Palestinai į žydų ir arabų valdomas teritorijas.
 |
|
12. Jordanija
Jordanija, formaliai Jordanijos Hašimitų Karalystė, yra arabų valstybė Artimuosiuose Rytuose. Sostinė – Amanas. Šiaurėje šalis ribojasi su Sirija, rytuose su Iraku, pietryčiuose su Saudo Arabija ir su Izraeliu, o vakaruose su Palestinos Vakarų krantu.
 |
|
13. Kuveitas
Kuveitas, formaliai Kuveito valstija, yra valstybė Arabijos pusiasalyje šiaurės vakarų Persijos įlankoje, besiribojanti su Saudo Arabija ir Iraku. Sostinė yra Madīnat al-Kuwayt. Šalis nepriklausoma valstybe tapo 1961 m.
 |
|
14. Libanas
Libanas, formaliai Libano Respublika, yra valstybė Viduriniuose Rytuose rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje. Šalis ribojasi su Sirija ir Izraeliu.
 |
|
15. Omanas
Omanas, formaliai Omano sultonatas, yra šalis rytiniame Arabijos pusiasalio kampe. Omanas ribojasi su Jungtiniais Arabų Emyratais šiaurės vakaruose, Saudo Arabija vakaruose ir Jemenu pietvakariuose ir turi ilgą pakrantę iki Arabijos jūros rytuose ir Omano įlankos šiaurės rytuose.
 |
|
16. Palestina
 |
|
17. Kataras
Kataras oficialiai Kataro valstija yra emyratas, sudarytas iš pusiasalio, esančio Persijos įlankoje, Arabijos pusiasalio šiaurės rytinėje pakrantėje. Šalis pietuose ribojasi su Saudo Arabija, taip pat turi jūrų sieną su Bahreinu.
 |
|
18. Sirija
Sirija, formaliai Sirijos Arabų Respublika arba Sirijos Arabų Respublika, yra Vidurio Rytų valstybė. Šalies sostinė – Damaskas. Šalis ribojasi su Jordanija, Libanu, Iraku, Turkija ir Izraeliu.
 |
|
19. Turkija
Turkija, oficialiai Turkijos Respublika, yra Eurazijos šalis, besidriekianti per Anatolijos pusiasalį pietvakarių Azijoje ir Rytų Trakiją Balkanų pusiasalyje pietryčių Europoje.
 |
|
Vakarų Azijos šalių ir jų sostinių sąrašas
Kaip minėta aukščiau, Vakarų Azijoje yra devyniolika nepriklausomų šalių. Tarp jų didžiausia pagal gyventojų skaičių šalis yra Iranas, o mažiausia – Kipras. Visas Vakarų Azijos šalių su sostinėmis sąrašas pateiktas žemiau esančioje lentelėje, suskirstytas pagal naujausią bendrą gyventojų skaičių ir plotą.
| Reitingas | Valstybės pavadinimas | Gyventojų skaičius | Žemės plotas (km²) | Kapitalas |
| 1 | Iranas | 82 545 300 | 1 531 595 | Teheranas |
| 2 | Turkija | 82 003 882 | 769 632 | Ankara |
| 3 | Irakas | 39 127 900 | 437 367 | Bagdadas |
| 4 | Saudo Arabija | 33 413 660 | 2 149 690 | Rijadas |
| 5 | Jemenas | 29 161 922 | 527 968 | Sana |
| 6 | Sirija | 17 070 135 | 183 630 | Damaskas |
| 7 | Jordanas | 10 440 900 | 88 802 | Amanas |
| 8 | Azerbaidžanas | 9 981 457 | 86 100 | Baku |
| 9 | Jungtiniai Arabų Emyratai | 9 770 529 | 83 600 | Abu Dabis |
| 10 | Izraelis | 9 045 370 | 20 330 | Jeruzalė |
| 11 | Libanas | 6 855 713 | 10 230 | Beirutas |
| 12 | Palestina | 4 976 684 | 5 640 | NA |
| 13 | Omanas | 4 632 788 | 309 500 | Muskatas |
| 14 | Kuveitas | 4 420 110 | 17 818 | Kuveito miestas |
| 15 | Gruzija | 3 723 500 | 69 700 | Tbilisis |
| 16 | Armėnija | 2 962 100 | 28 342 | Jerevanas |
| 17 | Kataras | 2 740 479 | 11 586 | Doha |
| 18 | Bahreinas | 1 543 300 | 767 | Manama |
| 19 | Kipras | 864 200 | 9 241 | Nikosija |
Trumpa Vakarų Azijos istorija
Senovės civilizacijos ir civilizacijos lopšys
1. Mesopotamija: civilizacijos gimimas
Vakarų Azijoje, dažnai vadinamoje „Civilizacijos lopšiu“, gyvena kai kurios iš seniausių žinomų civilizacijų žmonijos istorijoje. Mesopotamija, esanti tarp Tigro ir Eufrato upių dabartiniame Irake, buvo žemės ūkio, rašymo ir sudėtingų miestų visuomenių gimtinė. Šiame regione klestėjo tokios civilizacijos kaip Šumeris, Akadas, Babilonas ir Asirija, palikusios monumentalią architektūrą, teisinius kodeksus (pvz., Hamurabio kodeksą) ir literatūros kūrinius, tokius kaip Gilgamešo epas.
2. Senovės imperijos:
Vakarų Azijoje kilo ir žlugo daugybė imperijų, kurios darė įtaką toli už savo sienų. Akadijos imperija, kurią Sargonas Didysis įkūrė 24 amžiuje prieš Kristų, buvo pirmoji žinoma imperija istorijoje. Po jos sekė Babilono imperija, kuri savo viršūnę pasiekė valdant Hamurapiui XVIII amžiuje prieš Kristų. Asirijos imperija, žinoma dėl savo karinio meistriškumo ir žiaurių užkariavimų, dominavo didžiojoje Artimųjų Rytų dalyje IX–VII amžiuje prieš Kristų.
Klasikinis laikotarpis ir Persijos imperija
1. Persijos imperija:
VI amžiuje prieš mūsų erą Vakarų Azijoje susiformavo Achemenidų imperija, vadovaujama Kyro Didžiojo. Savo viršūnėje Persijos imperija driekėsi nuo Egipto iki Indo slėnio, apėmusi įvairias tautas ir kultūras. Valdant Darijui Didžiajam, imperija sukūrė administravimo ir infrastruktūros sistemą, įskaitant Karališkąjį kelią, palengvinančią susisiekimą ir prekybą visoje didžiulėje jos teritorijoje. Achemenidų imperija atiteko Aleksandrui Didžiajam IV amžiuje prieš mūsų erą ir prasidėjo helenizmo laikotarpis.
2. Helenistinė įtaka:
Po Aleksandro užkariavimų Vakarų Azija pateko į Graikijos įtaką, nes dalį regiono valdė Seleukidų imperija, o vėliau ir Ptolemėjų karalystė. Graikų kultūra, kalba ir architektūra paliko ilgalaikį poveikį, ypač tokiuose miestuose kaip Aleksandrija Egipte ir Antiochija Sirijoje.
Islamo iškilimas ir islamo aukso amžius
1. Islamo užkariavimai:
VII amžiuje prieš mūsų erą Arabijos pusiasalyje, valdant pranašui Mahometui, iškilo islamas. Islamo kalifatas greitai išsiplėtė į Vakarų Aziją, nugalėdamas Bizantijos ir Sasanijos imperijas. Tokie miestai kaip Damaskas, Bagdadas ir Kairas tapo islamo civilizacijos, administracijos ir mokymosi centrais.
2. Islamo aukso amžius:
Vakarų Azija išgyveno kultūrinio, mokslo ir meno klestėjimo laikotarpį, žinomą kaip islamo aukso amžius (8–14 a. e. m. e.). Mokslininkai ir polimatai padarė didelį indėlį tokiose srityse kaip matematika, astronomija, medicina ir filosofija. Tokios institucijos kaip Išminties namai Bagdade atliko lemiamą vaidmenį išsaugant ir perduodant žinias iš senovės civilizacijų į Europą.
Osmanų imperija ir kolonializmas
1. Osmanų imperija:
Nuo XIV iki XX amžiaus pradžios didžioji Vakarų Azijos dalis buvo Osmanų imperijos dalis. Įsikūrę šiuolaikinėje Turkijoje, osmanai išplėtė savo sritį Viduriniuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Pietryčių Europoje. Stambulas (buvęs Konstantinopolis) buvo šios didžiulės daugiatautės imperijos, gyvavusios daugiau nei šešis šimtmečius, sostinė.
2. Kolonijinė įtaka:
XIX amžiaus ir XX amžiaus pradžioje Vakarų Azija pateko į Europos kolonijinių jėgų, įskaitant Britaniją, Prancūziją ir Rusiją, įtaką. Sykes-Picot susitarimas (1916) suskirstė regioną į įtakos zonas, formuodamas jo modernias sienas ir politinę dinamiką. Vakarų Azija tapo imperinių varžybų mūšio lauku, vedusiu į Osmanų imperijos nuosmukį ir modernių tautinių valstybių atsiradimą.
Šiuolaikiniai iššūkiai ir geopolitinė dinamika
1. Politinis nestabilumas:
Vakarų Azija šiuolaikinėje eroje susiduria su daugybe iššūkių, įskaitant politinį nestabilumą, konfliktus ir sektantišką įtampą. Karai, revoliucijos ir intervencijos nusiaubė tokias šalis kaip Sirija, Irakas ir Jemenas, sukeldami humanitarines krizes ir masinius perkėlimus.
2. Regioninė galios dinamika:
Regionui būdinga sudėtinga geopolitinė dinamika, o regioninių galių (tokių kaip Iranas, Saudo Arabija ir Turkija) ir išorės veikėjų (įskaitant JAV, Rusiją ir Kiniją) interesai konkuruoja. Tokios problemos kaip Izraelio ir Palestinos konfliktas, Irano branduolinė programa ir ekstremistinių grupuočių, tokių kaip ISIS, iškilimas dar labiau padidino įtampą.
