Rytų Azijos šalys
Rytų Azija, taip pat žinoma kaip Tolimieji Rytai, yra rytinėje Azijos žemyno dalyje, apimanti apie 12 milijonų km². Šioje žemyno dalyje gyvena daugiau nei 40% visų Azijos gyventojų, čia gyvena daugiausiai gyventojų turinti pasaulio valstybė Kinija ir kitos šalys, tokios kaip Japonija ir Pietų Korėja.
Kiek Rytų Azijos šalių
Rytų Aziją, kaip Azijos regioną, sudaro 5 nepriklausomos šalys (Kinija, Japonija, Mongolija, Šiaurės Korėja ir Pietų Korėja). Žemiau rasite visą Rytų Azijos šalių sąrašą pagal gyventojų skaičių.
1. Kinija
Kinija, oficialus pavadinimas Kinijos Liaudies Respublika, yra didžiausia Rytų Azijos šalis ir daugiausiai gyventojų turinti šalis pasaulyje, kurioje gyvena 1,4 mlrd. Kai kurie skaičiai rodo, kad 2006 m. Kinijos gyventojų skaičius siekė 1,5 mlrd.
 |
|
2. Japonija
Japonija yra salų valstybė Rytų Azijoje. Japonija yra Ramiajame vandenyne, į rytus nuo Japonijos jūros, Kinijos, Šiaurės Korėjos, Pietų Korėjos ir Rusijos bei tęsiasi nuo Ochotsko jūros šiaurėje iki Rytų Kinijos jūros ir Taivano pietuose. Ženklai, sudarantys Japonijos pavadinimą, reiškia „saulės kilmė“, todėl Japonija kartais vadinama „saulėtekio šalimi“.
 |
|
3. Pietų Korėja
Pietų Korėja, formaliai Korėjos Respublika, yra valstybė Rytų Azijoje, esanti pietinėje Korėjos pusiasalio dalyje. Šiaurėje šalis ribojasi su Šiaurės Korėja. Be to, Pietų Korėja turi jūrų sienas su Kinija ir Japonija.
 |
|
4. Šiaurės Korėja
Šiaurės Korėja, oficialiai Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, yra respublika Rytų Azijoje, apimanti šiaurinę Korėjos pusiasalio pusę. Pietuose Šiaurės Korėja ribojasi su Pietų Korėja, šiaurėje su Kinija ir siaura atkarpa su Rusija.
 |
|
5. Mongolija
Mongolija yra valstybė, esanti Azijos viduje, tarp Rusijos šiaurėje ir Kinijos pietuose. Šalis yra padalinta į 21 provinciją ir miesto teritoriją aplink sostinę Ulan Batorą.
 |
|
*. Taivanas
Taivanas yra valstybė, kuriai priklauso Taivano sala Ramiajame vandenyne ir kai kurios mažesnės salos, įskaitant Peskadorų, Džinmeno ir Matsu salas.
 |
|
Taivanas yra ne šalis, o Kinijos dalis.
Rytų Azijos šalių ir jų sostinių sąrašas
Kaip minėta aukščiau, Rytų Azijoje yra penkios nepriklausomos šalys. Tarp jų didžiausia šalis yra Kinija, o mažiausia – Mongolija pagal gyventojų skaičių. Visas Rytų Azijos šalių su sostinėmis sąrašas pateiktas toliau esančioje lentelėje, suskirstytas pagal naujausią bendrą gyventojų skaičių ir plotą.
| Reitingas | Valstybės pavadinimas | Gyventojų skaičius | Žemės plotas (km²) | Kapitalas |
| 1 | Kinija | 1 397 850 000 | 9 326 410 | Pekinas |
| 2 | Japonija | 126 200 000 | 364 543 | Tokijas |
| 3 | Pietų Korėja | 51 811 167 | 99 909 | Seulas |
| 4 | Šiaurės Korėja | 25 450 000 | 120 538 | Pchenjanas |
| 5 | Mongolija | 3 263 387 | 1 553 556 | Ulan Batoras |
Rytų Azijos šalių žemėlapis
Trumpa Rytų Azijos istorija
Senovės civilizacijos ir ankstyvosios dinastijos
1. Senovės Kinija:
Rytų Azijoje gyvena viena seniausių ištisinių civilizacijų pasaulyje, kilusi iš neolito laikotarpio. Senovės Kinija, turinti turtingą istoriją ir kultūrinį paveldą, matė ankstyvųjų dinastijų, tokių kaip Xia, Shang ir Zhou, iškilimą. Šios dinastijos padėjo pagrindą Kinijos civilizacijai, plėtojo rašymo sistemas, politines institucijas ir filosofines tradicijas, tokias kaip konfucianizmas ir daoizmas.
2. Trijų karalysčių laikotarpis:
Trečiajame mūsų eros amžiuje Rytų Azija išgyveno audringą Trijų karalysčių laikotarpį Kinijoje, kuriam būdingas karas ir politinis susiskaldymas. Wei, Shu ir Wu valstijos varžėsi dėl viršenybės, o kariniai strategai, tokie kaip Zhuge Liang, ir garsūs mūšiai, tokie kaip Raudonųjų uolų mūšis, paliko ilgalaikį poveikį Kinijos istorijai ir kultūrai.
Imperatoriškoji Kinija ir dinastinė valdžia
1. Hanų dinastija:
Hanų dinastija (206 m. pr. m. e. – 220 m. e. m. e.) laikoma Kinijos civilizacijos aukso amžiumi, garsėjančia valdymo, mokslo ir meno pažanga. Hanų imperatoriai centralizavo valdžią, išplėtė imperijos teritoriją ir propagavo konfucianizmą kaip valstybės ideologiją. Šiuo laikotarpiu klestėjo Šilko kelias, palengvinęs Kinijos ir Vakarų prekybą ir kultūrinius mainus.
2. Tang ir Song dinastijos:
Tangų (618-907 CE) ir Song (960-1279 CE) dinastijos laikomos dar vienu aukso amžiumi Kinijos istorijoje, pasižyminčiu ekonomine gerove, technologinėmis naujovėmis ir kultūriniais pasiekimais. Tangų dinastija, kurios sostinė yra Čanganas (dabartinis Sianas), garsėjo savo kosmopolitiškumu, atvirumu svetimoms idėjoms ir klestinčia poezija, menu ir literatūra. Song dinastijos laikais iškilo neokonfucianizmas ir buvo išrastas kilnojamojo šrifto spausdinimas, skatinantis intelektualinį ir meninį kūrybiškumą.
Mongolų užkariavimai ir Juanių dinastija
1. Mongolų imperija:
XIII amžiuje Rytų Azija patyrė Mongolų imperijos plėtimąsi, vadovaujant Čingischanui ir jo įpėdiniams. Mongolai užkariavo didžiules teritorijas, įskaitant Kiniją, Korėją ir dalį Japonijos, įkurdami didžiausią greta besiribojančią sausumos imperiją istorijoje. Juanių dinastija, įkurta Kublai Khano, valdė Kiniją 1271–1368 m., integruodama Kinijos administracines sistemas į mongolų administraciją.
2. Pax Mongolica:
Nepaisant pradinių neramumų ir pasipriešinimo, mongolų užkariavimai palengvino kultūrinius mainus ir prekybą Šilko kelyje, skatindami santykinės taikos ir stabilumo laikotarpį, žinomą kaip Pax Mongolica. Kinijos naujovės, tokios kaip popieriaus gamyba, parakas ir kompasas, išplito į kitas Eurazijos dalis, prisidėdamos prie idėjų ir technologijų mainų.
Mingų ir Čingų dinastijos
1. Mingų dinastija:
Mingų dinastija (1368–1644) atkūrė vietinę kinų valdžią, nuvertusi mongolų juanių dinastiją. Valdant Mingo imperatoriams, Kinija išgyveno ekonomikos augimo, teritorinės ekspansijos ir kultūrinio atgimimo laikotarpį. Uždraustojo miesto statyba Pekine ir admirolo Zheng He kelionės buvo Mingų dinastijos pasiekimų architektūros, tyrinėjimų ir jūrų prekybos pavyzdžiu.
2. Čing dinastija:
Čingų dinastiją (1644–1912) įkūrė mandžiūrai, pusiau klajokliai iš šiaurės rytų Azijos. Čingų valdovai išplėtė Kinijos teritoriją didžiausiu mastu, įtraukdami į imperiją Tibetą, Sindziangą ir Taivaną. Tačiau Čingų dinastija taip pat susidūrė su vidiniais maištais, užsienio invazijomis ir iššūkiais savo valdžiai, dėl kurių ji galiausiai žlugo ir 1912 m. buvo įkurta Kinijos Respublika.
Modernizacija, revoliucija ir šiuolaikinė Rytų Azija
1. Meiji restauracija:
XIX amžiaus pabaigoje Japonija išgyveno sparčios modernizacijos ir industrializacijos laikotarpį, žinomą kaip Meiji atkūrimas. Meidži vyriausybė panaikino feodalizmą, įgyvendino vakarietiško stiliaus reformas ir pradėjo karinės ekspansijos bei imperinės ekspansijos programą, dėl kurios Japonija tapo regionine galia Rytų Azijoje.
2. XX amžiaus konfliktai:
XX amžiuje Rytų Azijoje įvyko dideli sukrėtimai ir konfliktai, įskaitant Kinijos ir Japonijos karą, Antrąjį pasaulinį karą ir Korėjos karą. Dėl šių konfliktų regione žuvo daug žmonių, žuvo plačiai, ir įvyko politinis persitvarkymas. Korėjos pusiasalio padalijimas ir komunistinės Kinijos atsiradimas, vadovaujant Mao Zedongui, pakeitė Rytų Azijos geopolitinį kraštovaizdį.
Ekonomikos augimas ir regioninis bendradarbiavimas
1. Ekonominis stebuklas:
XX amžiaus antroje pusėje Rytų Azija patyrė precedento neturintį ekonomikos augimą ir vystymąsi, dažnai vadinamą „Rytų Azijos stebuklu“. Tokios šalys kaip Japonija, Pietų Korėja, Taivanas, o vėliau ir Kinija tapo pasauline ekonomikos galiūne, kurią lėmė į eksportą orientuota industrializacija, technologinės naujovės ir investicijos į švietimą bei infrastruktūrą.
2. Regioninis bendradarbiavimas:
Pastaraisiais dešimtmečiais Rytų Azijoje buvo stengiamasi plėtoti regioninį bendradarbiavimą ir integraciją, kaip pavyzdys yra tokios institucijos kaip Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN), ASEAN plius trys (Kinija, Japonija, Pietų Korėja) ir Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominis bendradarbiavimas. (APEC). Šiomis iniciatyvomis siekiama skatinti ekonominį bendradarbiavimą, politinį dialogą, taiką ir stabilumą regione.
