Vakarų Afrikos šalys
Kiek tautų Vakarų Afrikoje
Vakarų Afriką sudaro 16 šalių, esančių vakarinėje Afrikos dalyje. Čia yra visų Vakarų Afrikos šalių sąrašas abėcėlės tvarka: Beninas, Burkina Fasas, Žaliasis Kyšulys, Dramblio Kaulo Krantas, Gambija, Gana, Gvinėja, Bisau Gvinėja, Liberija, Malis, Mauritanija, Nigeris, Nigerija, Senegalas, Siera Leonė, ir Togas. Du iš jų priklauso PALOP (Žaliasis Kyšulys ir Bisau Gvinėja):
1. Beninas
Beninas yra Vakarų Afrikos valstybė, anksčiau buvusi Prancūzijos kolonija, todėl prancūzų kalba yra oficiali šalies kalba. Šalyje gyvena daugiau nei 10 milijonų žmonių, o šalies valstybė yra respublika.
 |
|
2. Burkina Fasas
Burkina Fasas – valstybė Vakarų Afrikoje, besiribojanti su Beninu, Dramblio Kaulo Krantu, Gana, Maliu, Nigeriu ir Togu. Šalį daugiausia sudaro savanos, o Burkina Fase gyvena daugiau nei 15 mln.
 |
|
3. Žaliasis Kyšulys
Žaliasis Kyšulys, formaliai Žaliojo Kyšulio Respublika, yra valstybė, apimanti salyną Atlanto vandenyne, maždaug 500 kilometrų į vakarus nuo Žaliojo Kyšulio Afrikos žemyne.
 |
|
4. Dramblio Kaulo Krantas
Dramblio Kaulo Krantas – respublika Vakarų Afrikoje prie Atlanto vandenyno, besiribojanti su Burkina Fasu, Gana, Gvinėja, Liberija ir Maliu. Šalis yra buvusi Prancūzijos kolonija, o šalis yra sėkminga futbolo šalis.
 |
|
5. Gambija
Gambija, formaliai Gambijos Respublika, yra valstybė Vakarų Afrikoje prie Atlanto vandenyno, besiribojanti su Senegalu, kuris, be pakrantės, juosia šalį. Gambija yra mažiausia valstybė Afrikos žemyne.
 |
|
6. Gana
Gana, formaliai Ganos Respublika, yra respublika Vakarų Afrikoje. Šalis ribojasi su Dramblio Kaulo Krantu vakaruose, Burkina Fasu šiaurėje, Togu rytuose ir Gvinėjos įlanka pietuose.
 |
|
7. Gvinėja
Gvinėja, oficialiai Gvinėjos Respublika, yra valstybė Vakarų Afrikoje. Gvinėja yra Atlanto vandenyno pakrantėje tarp Bisau Gvinėjos ir Siera Leonės, šiaurėje ribojasi su Senegalu ir Maliu, rytuose su Dramblio Kaulo Krantu ir pietuose su Liberija.
 |
|
8. Bisau Gvinėja
Bisau Gvinėja, oficialiai Bisau Gvinėjos Respublika, yra Vakarų Afrikos valstybė, turinti pakrantę iki Atlanto vandenyno. Šalis, buvusi Portugalijos Gvinėjos kolonija, ribojasi su Senegalu šiaurėje, su Gvinėja pietuose ir rytuose.
 |
|
9. Liberija
Liberija, formaliai Liberijos Respublika, yra valstybė Vakarų Afrikoje Atlanto vandenyno pakrantėje, besiribojanti su Gvinėja, Siera Leone ir Dramblio Kaulo Krantu. Liberija yra seniausia Afrikos respublika ir antra pagal senumą nepriklausoma valstybė po Etiopijos.
 |
|
10. Malis
Malis, formaliai Malio Respublika, yra pakrantės valstybė Vakarų Afrikoje. Septinta pagal dydį Afrikos šalis Malis ribojasi su Alžyru šiaurėje, Nigeriu rytuose, Burkina Fasu ir Dramblio Kaulo Krantu pietuose, Gvinėja pietvakariuose ir Senegalu bei Mauritanija vakaruose. 2009 m. surašymo duomenimis, gyventojų skaičius siekė 14,5 mln.
 |
|
11. Mauritanija
Mauritanija, oficialiai Mauritanijos Islamo Respublika, yra valstybė šiaurės vakarų Afrikoje, besiribojanti su Alžyru, Maliu, Senegalu, Vakarų Sachara ir Atlanto vandenynu. Šalis taip pat ribojasi su Maroku nuo 1976 m. vasario 27 d., kai Marokas okupavo Vakarų Sacharą.
 |
|
12. Nigeris
Nigeris, formaliai Nigerio Respublika, yra valstybė Vakarų Afrikos viduje, besiribojanti su Alžyru, Beninu, Burkina Fasu, Libija, Maliu, Nigerija ir Čadu. Šalis pavadinta Nigerio upės, tekančios per pietvakarinį vietovės kampą, vardu.
 |
|
13. Nigerija
Nigerija, formaliai Nigerijos Federacinė Respublika, yra šalis Vakarų Afrikoje, susidedanti iš trisdešimt šešių valstijų ir jos vadinamosios federalinės sostinės teritorijos Abudžos. Nigerija yra daugiausiai gyventojų turinti Afrikos šalis ir septinta pagal gyventojų skaičių šalis pasaulyje.
 |
|
14. Senegalas
Senegalas, formaliai Senegalo Respublika, yra vakariausia Afrikos žemyno valstybė, esanti Atlanto vandenyne. Šalis ribojasi su Gambija, Gvinėja, Bisau Gvinėja, Maliu ir Mauritanija.
 |
|
15. Siera Leonė
Siera Leonė, oficialiai Siera Leonės Respublika, yra valstybė Vakarų Afrikoje. Šiaurėje ji ribojasi su Gvinėja, pietuose – su Liberija, o vakarinėje pakrantėje – su Atlanto vandenynu.
 |
|
16. Togas
Togas, formaliai Togo Respublika, yra valstybė Vakarų Afrikoje, besiribojanti su Gana vakaruose, Beninu rytuose ir Burkina Fasu šiaurėje. Į pietus šalis turi trumpą pakrantės juostą link Gvinėjos įlankos, kur yra sostinė Lomė.
 |
|
Vakarų Afrikos šalys pagal gyventojų skaičių ir jų sostines
Kaip minėta aukščiau, Vakarų Afrikoje yra šešiolika nepriklausomų šalių. Tarp jų didžiausia šalis yra Nigerija, o mažiausia – Žaliasis Kyšulys pagal gyventojų skaičių. Visas Vakarų Afrikos šalių su sostinėmis sąrašas pateiktas žemiau esančioje lentelėje, suskirstytas pagal naujausią bendrą gyventojų skaičių.
| Reitingas | Šalis | Gyventojų skaičius | Žemės plotas (km²) | Kapitalas |
| 1 | Nigerija | 200 963 599 | 910 768 | Abudža |
| 2 | Gana | 30 280 811 | 227 533 | Akra |
| 3 | Dramblio Kaulo Krantas | 25 823 071 | 318 003 | Yamoussoukro |
| 4 | Nigeris | 22 314 743 | 1 266 700 | Niamey |
| 5 | Burkina Fasas | 20 870 060 | 273 602 | Vagadugu |
| 6 | Malis | 19 973 000 | 1 220 190 | Bamakas |
| 7 | Senegalas | 16 209 125 | 192 530 | Dakaras |
| 8 | Gvinėja | 12 218 357 | 245 717 | Konakris |
| 9 | Beninas | 11 733 059 | 114 305 | Porto Novas |
| 10 | Siera Leonė | 7 901 454 | 71 620 | Frytaunas |
| 11 | Eiti | 7 538 000 | 54 385 | Lomė |
| 12 | Liberija | 4 475 353 | 96 320 | Monrovija |
| 13 | Mauritanija | 4 077 347 | 1 025 520 | Nuakšotas |
| 14 | Gambija | 2 347 706 | 10 000 | Banjul |
| 15 | Bisau Gvinėja | 1 604 528 | 28 120 | Bisau |
| 16 | Žaliasis Kyšulys | 550 483 | 4 033 | Praia |
Vakarų Afrikos šalių žemėlapis
Trumpa Vakarų Afrikos istorija
Senovės karalystės ir imperijos
Vakarų Afrika, turtingas kultūros ir istorijos regionas, buvo daugelio įtakingų karalysčių ir imperijų namais. Viena iš seniausių žinomų civilizacijų regione yra Nok kultūra, klestėjusi nuo maždaug 1000 m. pr. m. e. iki 300 m. e. m. e. šiuolaikinėje Nigerijoje. Noko gyventojai garsėja savo terakotos skulptūromis ir ankstyvosiomis geležies apdirbimo technologijomis, kurios padėjo pamatus ateities visuomenėms regione.
Ganos imperija
Ganos imperija, taip pat žinoma kaip Wagadou, buvo viena iš pirmųjų didelių imperijų Vakarų Afrikoje. Įkurta maždaug VI amžiuje, klestėjo iki XIII a. Įsikūrusi dabartinėje pietryčių Mauritanijoje ir vakarų Malyje, Ganos imperija kontroliavo svarbius prekybos kelius ir garsėjo savo turtais, ypač auksu. Imperijos sostinė Kumbi Saleh buvo pagrindinis prekybos ir islamo mokymosi centras.
Malio imperija
Ganos imperijos nuosmukis atvėrė kelią Malio imperijos iškilimui XIII amžiuje. Sundiata Keita įkurta Malio imperija pasiekė viršūnę valdant Mansa Musa (apie 1312–1337 m.), vienai turtingiausių individų istorijoje. Garsioji Mansa Musa piligriminė kelionė į Meką 1324 m. parodė didžiulius imperijos turtus ir prisidėjo prie islamo plitimo. Timbuktu, pagrindinis Malio imperijos miestas, tapo žinomu islamo mokslo ir prekybos centru.
Songhai imperija
Songhai imperija pakeitė Malio imperiją XV amžiaus pabaigoje. Vadovaujant tokiems valdovams kaip sunitas Ali ir Askia Muhammad, Songhai imperija tapo viena didžiausių ir galingiausių imperijų Afrikos istorijoje. Jos sostinė Gao buvo triukšmingas prekybos ir kultūros centras. Songhai imperija kontroliavo svarbius Sacharos prekybos kelius, prekiaujant auksu, druska ir kitomis prekėmis. Imperijos nuosmukis prasidėjo XVI amžiaus pabaigoje po Maroko invazijos.
Transsacharos prekyba ir islamo įtaka
Transsacharos prekybos keliai buvo gyvybiškai svarbūs Vakarų Afrikos imperijų klestėjimui. Šie maršrutai palengvino keitimąsi prekėmis, idėjomis ir kultūromis tarp Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų ir Vakarų Afrikos. Auksas, druska ir vergai buvo vienos iš pagrindinių prekių, kuriomis prekiaujama. Islamo įvedimas ir plitimas suvaidino reikšmingą vaidmenį formuojant regiono kultūrą, švietimą ir politines struktūras. Islamo mokslininkai ir prekybininkai įkūrė mokymosi centrus ir mečetes, prisidėdami prie regiono intelektualinio ir religinio vystymosi.
Europos tyrinėjimai ir prekyba vergais
Europos kontaktai su Vakarų Afrika prasidėjo XV amžiuje su portugalų tyrinėtojais, tokiais kaip princas Henris Navigatorius, kurie ieškojo naujų prekybos kelių ir aukso šaltinių. Portugalai pakrantėje įkūrė prekybos postus, kurie netrukus tapo transatlantinės vergų prekybos centrais. Per kelis ateinančius šimtmečius milijonai afrikiečių buvo priverstinai išgabenti iš Vakarų Afrikos į Ameriką, o tai sukėlė didelių socialinių ir ekonominių sutrikimų.
Kolonijinis laikotarpis
XIX amžiuje Vakarų Afrikoje sustiprėjo europiečių kolonizacija, kurią paženklino 1884–1885 m. Berlyno konferencija, kai Europos valstybės padalijo Afriką į kolonijas. Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija ir Portugalija įvedė kontrolę įvairiose Vakarų Afrikos dalyse, o tai lėmė esminius regiono politinius, socialinius ir ekonominius pokyčius.
Kolonijinis valdymas atnešė infrastruktūros plėtrą, bet ir išnaudojimą bei pasipriešinimą. Prancūzai kontroliavo dideles teritorijas, įskaitant dabartinį Senegalą, Malį, Burkina Fasą ir Dramblio Kaulo Krantą. Britai įkūrė kolonijas Nigerijoje, Ganoje, Siera Leonėje ir Gambijoje. Vokietija ir Portugalija taip pat pretendavo į teritorijas regione.
Nepriklausomybės judėjimai
XX amžiaus vidurys buvo intensyvios kovos už nepriklausomybę Vakarų Afrikoje laikotarpis. Antrojo pasaulinio karo pabaiga ir augantis apsisprendimo poreikis paskatino dekolonizacijos pastangas visame žemyne. Gana, vadovaujama Kwame Nkrumah, tapo pirmąja Afrikos šalimi į pietus nuo Sacharos, kuri 1957 m. įgijo nepriklausomybę. Šis pasiekimas įkvėpė kitas regiono tautas siekti laisvės nuo kolonijinės valdžios.
Iki septintojo dešimtmečio dauguma Vakarų Afrikos šalių įgijo nepriklausomybę. Tokie lyderiai, kaip Nnamdi Azikiwe Nigerijoje, Ahmedas Sékou Touré Gvinėjoje ir Léopoldas Sédaras Senghoras Senegale atliko pagrindinį vaidmenį savo šalių nepriklausomybės judėjimuose. Tačiau laikotarpis po nepriklausomybės buvo pažymėtas didelių iššūkių, įskaitant politinį nestabilumą, karinius perversmus ir pilietinius konfliktus.
Iššūkiai ir pokyčiai po Nepriklausomybės
Vakarų Afrikos epochai po nepriklausomybės buvo būdinga pažanga ir nesėkmės. Daugelis šalių susidūrė su sunkumais nustatydamos stabilų valdymą, o tai lėmė autoritarinio valdymo laikotarpius, ekonominius iššūkius ir socialinius neramumus. Pilietiniai karai tokiose šalyse kaip Liberija, Siera Leonė ir Dramblio Kaulo Krantas turėjo pražūtingų padarinių jų gyventojams ir ekonomikai.
Nepaisant šių iššūkių, Vakarų Afrika pastaraisiais dešimtmečiais padarė didelę pažangą. Regioninės organizacijos, tokios kaip Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (ECOWAS), atliko lemiamą vaidmenį skatinant ekonominę integraciją, taiką ir stabilumą. Ekonomikos augimą tokiose šalyse kaip Nigerija, Gana ir Senegalas lėmė tokie sektoriai kaip nafta, žemės ūkis ir paslaugos.
Šiuolaikinės problemos ir ateities perspektyvos
Šiandien Vakarų Afrika susiduria su daugybe iššūkių ir galimybių. Politinis nestabilumas, korupcija ir ekonominė nelygybė išlieka svarbiomis problemomis. Be to, regionas kovoja su Sahelio regiono ekstremistinių grupuočių keliama grėsme saugumui ir klimato kaitos poveikiu, kuris daro įtaką žemės ūkiui ir pragyvenimo šaltiniams.
Tačiau Vakarų Afrika taip pat turi didžiulį potencialą. Jauni ir dinamiški regiono gyventojai vis labiau įsitraukia į verslumą, technologijas ir aktyvumą. Pastangos gerinti valdymą, švietimą ir infrastruktūrą yra būtinos tvariam vystymuisi. Turtingas kultūros paveldas kartu su žmonių atsparumu ir kūrybiškumu siūlo daug žadančią ateitį Vakarų Afrikai.
