Rytų Europos šalys
Rytų Europos šalys grupuojamos pagal kultūrines ir istorines ypatybes. Viena vertus, jie vienija šalis, kurios pateko į stačiatikių bažnyčios įtaką ir turi slavų kalbą. Daugelyje jų, pavyzdžiui, Serbijoje, Juodkalnijoje, Kroatijoje, dominavo Turkijos-Osmanų imperija. Štai kodėl ten randame daugybę prieš kelis šimtmečius įsitvirtinusių musulmonų.
Kita vertus, tokie regionai kaip Vengrija, Čekija ir Slovakija buvo Austrijos-Vengrijos imperijos dalis. Jų kultūra artima vakarams, nors jų nebuvo okupuota Romos imperijos.
Kiek Rytų Europos šalių
Rytų Europą, kaip Europos regioną, sudaro 10 nepriklausomų valstybių (Baltarusija, Bulgarija, Čekija, Vengrija, Moldova, Lenkija, Rumunija, Rusija, Slovakija, Ukraina). Žemiau rasite Rytų Europos šalių ir priklausomybių pagal gyventojų skaičių sąrašą. Be to, visus juos galite rasti abėcėlės tvarka šio puslapio pabaigoje.
1. Baltarusija
Baltarusija, formaliai Baltarusijos Respublika, yra Rytų Europos šalis. Šalis yra vidaus valstybė ir ribojasi su Latvija, Lietuva, Lenkija, Rusija ir Ukraina.
 |
|
2. Bulgarija
Bulgarija – respublika pietų Europoje, šiaurės rytų Balkanuose, ribojasi su Rumunija šiaurėje, Serbija ir Makedonija vakaruose, Graikija ir Turkija pietuose bei Juodosios jūros pakrante rytuose. Bulgarijoje gyvena apie 7,2 mln. gyventojų, o Sofija yra sostinė ir didžiausias miestas.
 |
|
3. Čekija
Čekija, formaliai Čekija, yra Vidurio Europos šalis ir Europos Sąjungos narė.
 |
|
4. Vengrija
Vengrija yra Vidurio Europos respublika. Vengrijos sostinė yra Budapeštas. Šalis ribojasi su Austrija, Slovakija, Ukraina, Rumunija, Serbija, Kroatija ir Slovėnija. Vengrija datuojama IX amžiuje, o gyventojai kalba ugrų kalba vengriškai.
 |
|
5. Moldova
Moldova, oficialiai Moldovos Respublika, yra respublika Rytų Europoje, besiribojanti su Rumunija ir Ukraina. Šalyje gyvena 3,5 mln.
 |
|
6. Lenkija
Lenkija, formaliai Lenkijos Respublika, yra Vidurio Europos respublika. Lenkija vakaruose ribojasi su Vokietija, pietuose – su Čekija ir Slovakija, rytuose – su Ukraina ir Baltarusija, o šiaurėje – su Lietuva ir Rusija.
 |
|
7. Rumunija
Rumunija yra respublika Rytų Europoje. Šiaurėje šalis ribojasi su Ukraina, rytuose su Moldova ir Juodąja jūra, pietuose su Bulgarija, palei Dunojaus upę, o vakaruose su Vengrija ir Serbija.
 |
|
8. Rusija
Rusija, formaliai Rusijos Federacija, yra federacinė respublika, apimanti didelę Rytų Europos ir visos Šiaurės Azijos dalis.
 |
|
9. Slovakija
Slovakija yra Vidurio Europos respublika, besiribojanti su Lenkija, Ukraina, Vengrija, Austrija ir Čekija.
 |
|
10. Ukraina
Ukraina yra Rytų Europos šalis. Ji ribojasi su Rumunija, Moldova, Vengrija, Slovakija, Lenkija, Baltarusija ir Rusija. Į pietus šalis turi pakrantę, nukreiptą į Juodąją jūrą.
 |
|
Rytų Europos šalių ir jų sostinių sąrašas
Kaip minėta aukščiau, Rytų Europoje yra 3 nepriklausomos šalys. Tarp jų didžiausia šalis yra Rusija, o mažiausia – Moldova. Visas Rytų Europos šalių su sostinėmis sąrašas pateiktas žemiau esančioje lentelėje, suskirstytas pagal naujausią bendrą gyventojų skaičių.
| Reitingas | Nepriklausoma šalis | Dabartinis gyventojų skaičius | Kapitalas |
| 1 | Rusija | 146 793 744 | Maskva |
| 2 | Ukraina | 42 079 547 | Kijevas |
| 3 | Lenkija | 38 413 000 | Varšuva |
| 4 | Rumunija | 19 523 621 | Bukareštas |
| 5 | Čekijos Respublika | 10 652 812 | Praha |
| 6 | Vengrija | 9 764 000 | Budapeštas |
| 7 | Baltarusija | 9 465 300 | Minskas |
| 8 | Bulgarija | 7 000 039 | Sofija |
| 9 | Slovakija | 5 450 421 | Bratislava |
| 10 | Moldova | 3 547 539 | Kišiniovas |
Rytų Europos šalių žemėlapis
Trumpa Rytų Europos istorija
Senovės ir ankstyvieji viduramžiai
Ankstyvosios civilizacijos ir genčių visuomenės
Rytų Europa, apimanti tokius regionus kaip Balkanai, Baltijos šalys ir Rytų slavų žemės, turi įvairią ir sudėtingą istoriją. Pirmieji gyventojai buvo trakai, ilirai ir dakai Balkanuose, o baltų gentys šiaurėje. Skitai ir sarmatai klajojo stepėse, o slavų gentys regione pradėjo kurtis apie V a. mūsų eros amžiuje, sudarant būsimų valstybių pamatus.
Bizantijos įtaka ir slavų ekspansija
Bizantijos imperija padarė didelę įtaką Balkanams, skleidė krikščionybę, meną ir architektūrą. Rytų stačiatikių bažnyčia suvaidino gyvybiškai svarbų vaidmenį formuojant Rytų Europos kultūrinę ir religinę tapatybę. Slavų gentys, įskaitant šiuolaikinių rusų, ukrainiečių ir baltarusių protėvius, išsiplėtė į Rytų Europą, integruodamosi su vietos gyventojais ir kurdamos ankstyvąsias politines struktūras.
Aukštųjų viduramžių laikotarpis
Kijevo Rusia ir kunigaikštysčių iškilimas
Kijevo Rusios susikūrimas IX amžiuje žymi reikšmingą Rytų Europos istorijos raidą. Varangų įkurta Kijevo Rusija tapo galinga slavų genčių federacija, vadovaujama Kijevo didžiojo kunigaikščio. Kijevo Rusios krikščionybė 988 m., valdant kunigaikščiui Vladimirui Didžiajam, nustatė, kad Rytų stačiatikybė tapo dominuojančia religija.
Mongolų invazija ir aukso orda
XIII amžiuje mongolų invazija nusiaubė Rytų Europą, dėl kurios Kijevo Rusiją pavergė Aukso orda. Mongolų jungas smarkiai paveikė regioną, sukeldamas politinį susiskaldymą ir ekonominius sunkumus. Tačiau kai kurios kunigaikštystės, pavyzdžiui, Maskva, pradėjo kilti į valdžią bendradarbiaudamos su mongolais ir palaipsniui tvirtindamos nepriklausomybę.
Vėlyvųjų viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų laikotarpis
Sandraugos Lenkijos ir Lietuvos iškilimas
XIV ir XV amžiais susiformavo Abiejų Tautų Respublika – galinga valstybė, susiformavusi per Krėvo uniją (1385 m.) ir Liublino uniją (1569 m.). Sandrauga tapo viena didžiausių ir daugiausiai gyventojų turinčių valstybių Europoje, pasižyminčia unikalia „Auksinės laisvės“ sistema, suteikusia diduomenei reikšmingas politines teises.
Osmanų ekspansija ir Habsburgų įtaka
Osmanų imperijos plėtra į Balkanus XIV ir XV amžiais padarė didelę įtaką Rytų Europai. Konstantinopolio žlugimas 1453 m. pažymėjo Osmanų dominavimo Pietryčių Europoje pradžią, o tai lėmė šimtmečius trunkančią Turkijos įtaką regione. Tuo pat metu Habsburgai išplėtė savo kontrolę kai kuriose Rytų Europos dalyse, ypač Vengrijoje ir Vakarų Balkanuose, prisidėdami prie sudėtingo politinio kraštovaizdžio.
Šiuolaikinis laikotarpis
Lenkijos padalijimas ir Rusijos iškilimas
XVIII a. pabaigoje Rusija, Prūsija ir Austrija padalijo Lenkiją (1772, 1793, 1795), dėl kurių Abiejų Tautų Respublikos išnyko iš žemėlapio. Tuo tarpu Rusijos imperija išplėtė savo teritoriją, tapdama dominuojančia galia Rytų Europoje. Rusijos imperijos iškilimas vadovaujant tokiems lyderiams kaip Petras Didysis ir Jekaterina Didžiajai atnešė didelių modernizavimo pastangų ir teritorinės plėtros.
Nacionalizmo ir nepriklausomybės judėjimai
XIX amžiuje visoje Rytų Europoje kilo nacionalizmas ir nepriklausomybės judėjimai. Osmanų imperijos nuosmukis ir Habsburgų kontrolės susilpnėjimas leido atsirasti naujoms nacionalinėms valstybėms. Graikijos nepriklausomybės karas (1821–1830) įkvėpė kitas Balkanų tautas siekti nepriklausomybės. Didelės įtakos turėjo ir 1848 metų revoliucijos, kurios skatino tautinę savimonę ir politinius pokyčius.
XX amžiaus neramumai
Pirmasis pasaulinis karas ir Versalio sutartis
Pirmasis pasaulinis karas ir vėlesnė Versalio sutartis (1919 m.) dramatiškai pakeitė Rytų Europą. Imperijų žlugimas paskatino naujų valstybių, įskaitant Lenkiją, Čekoslovakiją ir Jugoslaviją, susikūrimą. Tarpukaris pasižymėjo politiniu nestabilumu, ekonominiais iššūkiais, autoritarinių režimų iškilimu.
Antrasis pasaulinis karas ir sovietų valdžia
Antrasis pasaulinis karas nuniokojo Rytų Europą, regione vyko dideli mūšiai ir žiaurumai. Nacių okupacija ir holokaustas padarė didelį poveikį Rytų Europos gyventojams. Po karo Sovietų Sąjunga įvedė Rytų Europos kontrolę, todėl buvo suformuotos komunistinės vyriausybės, lygiavertės su Maskva. Geležinė uždanga padalijo Europą, sukurdama geopolitinę ir ideologinę atskirtį, kuri tęsėsi iki Šaltojo karo pabaigos.
Šiuolaikiniai pokyčiai
Komunizmo žlugimas ir demokratiniai perėjimai
XX amžiaus pabaigoje žlugo komunistiniai režimai visoje Rytų Europoje, pradedant Solidarumo judėjimu Lenkijoje ir baigiant Berlyno sienos griuvimu 1989 m. Vėlesnis Sovietų Sąjungos žlugimas 1991 m. leido Baltijos valstybėms įgyti nepriklausomybę ir kitos Rytų Europos tautos. Šios šalys pradėjo demokratijos, rinkos ekonomikos ir integracijos su Vakarų institucijomis kelius.
Europos Sąjungos integracija ir šiuolaikiniai iššūkiai
XXI amžiuje daugelis Rytų Europos šalių įstojo į Europos Sąjungą ir NATO, siekdamos stabilumo, saugumo ir ekonomikos augimo. Tačiau regionas susiduria su nuolatiniais iššūkiais, įskaitant politinę korupciją, ekonominius skirtumus ir įtampą su Rusija. Konfliktai, tokie kaip karas Ukrainoje, pabrėžia besitęsiantį geopolitinį nepastovumą Rytų Europoje.
