Artimųjų Rytų šalių sąrašas
Artimieji Rytai yra Vakarų Azijos ir Šiaurės Afrikos teritorija. Artimųjų Rytų pavadinimas atsirado, kai 1800-aisiais britų kolonijiniai pareigūnai padalijo Rytų šalis į tris administracines sritis: Artimuosius Rytus (Vakarų Indija), Vidurinius Rytus (Vakarų Azija) ir Tolimuosius Rytus (Rytų Azija). Tuo metu Artimieji Rytai apėmė Afganistaną, Pakistaną ir didžiąją dalį Indijos. 1932 m. britų kariuomenės Artimųjų Rytų biuras Bagdade buvo perkeltas į Kairą ir sujungtas su Artimųjų Rytų biuru. Tada Viduriniai Rytai buvo įtraukti į Vakarų Rytų pavadinimą.
Geografiškai Artimuosiuose Rytuose yra daugiau nei du trečdaliai žinomų pasaulio naftos atsargų ir trečdalis gamtinių dujų atsargų. Vietovė paprastai yra sausa ir daugelyje vietų vandens trūkumas yra esminė problema. Daugumoje Artimųjų Rytų visuomenių yra dideli skirtumai tarp turtingųjų ir vargšų, o iš daugelio šalių vyksta didžiulė emigracija. Didžiulės regiono teritorijos iš esmės yra negyvenamos, tačiau kai kuriuose miestuose ir vietovėse, tokiose kaip Kairas (ir visas Nilo slėnis), Gaza ir Teheranas, gyventojų koncentracija yra tankiausia pasaulyje.
Kultūriniu požiūriu Artimuosiuose Rytuose gyveno kelios seniausios Žemės kultūrinės bendruomenės, čia iškilo trys pagrindinės monoteistinės religijos – judaizmas, krikščionybė ir islamas.
Politiniu požiūriu dauguma Artimųjų Rytų šalių turi monopolinius režimus, o kai kuriose – tikroji demokratija (pvz., Izraelis) arba prasidedantis pliuralistinis valdymas (Jemenas, Jordanija ir kt.). Kai kurių svarbiausių pasaulio buriavimo maršrutų išsidėstymas (Sueco kanalas, Hormūzo sąsiauris), didžiuliai energijos ištekliai ir Izraelio valstybės įkūrimas 1948 m. padarė ją centrinės politinės ir ekonominės svarbos sritimi. didžiąją pokario laikotarpio dalį Viduriniai Rytai buvo konfliktų apimtas centras.
Kiek šalių Artimuosiuose Rytuose
2020 m. Artimuosiuose Rytuose yra 16 šalių (sąraše pagal gyventojų skaičių).
Reitingas | Šalis | Gyventojų skaičius 2020 m |
1 | Egiptas | 101 995 710 |
2 | Turkija | 84 181 320 |
3 | Iranas | 83 805 676 |
4 | Irakas | 40 063 420 |
5 | Saudo Arabija | 34 719 030 |
6 | Jemenas | 29 710 289 |
7 | Sirija | 17 425 598 |
8 | Jordanas | 10 185 479 |
9 | Jungtiniai Arabų Emyratai | 9 869 017 |
10 | Izraelis | 8 639 821 |
11 | Libanas | 6 830 632 |
12 | Omanas | 5 081 618 |
13 | Palestina | 4 816 514 |
14 | Kuveitas | 4 259 536 |
15 | Kataras | 2 113 077 |
16 | Bahreinas | 1 690 888 |
Artimųjų Rytų šalių žemėlapis
Artimųjų Rytų vietos žemėlapis
Visų Vidurio Rytų šalių abėcėlinis sąrašas
Kaip minėta aukščiau, Viduriniuose Rytuose iš viso yra 16 nepriklausomų tautų. Visą Artimųjų Rytų šalių sąrašą abėcėlės tvarka rasite šioje lentelėje:
# | Šalis | Oficialus pavadinimas | Nepriklausomybės data |
1 | Bahreinas | Bahreino karalystė | 1971 m. gruodžio 16 d |
2 | Kipras | Kipro Respublika | 1960 metų spalio 1 d |
3 | Egiptas | Egipto Arabų Respublika | 1956 metų sausio 1 d |
4 | Iranas | Irano Islamo Respublika | 1979 m. balandžio 1 d |
5 | Irakas | Irako Respublika | 1932 metų spalio 3 d |
6 | Izraelis | Izraelio valstybė | 1948 m |
7 | Jordanas | Jordanijos Hašimitų Karalystė | 1946 metų gegužės 25 d |
8 | Kuveitas | Kuveito valstija | 1961 metų vasario 25 d |
9 | Libanas | Libano Respublika | 1943 metų lapkričio 22 d |
10 | Omanas | Omano sultonatas | 1650 metų lapkričio 18 d |
11 | Kataras | Kataro valstija | 1971 m. gruodžio 18 d |
12 | Saudo Arabija | Saudo Arabijos Karalystė | – |
13 | Sirija | Sirijos Arabų Respublika | 1946 metų balandžio 17 d |
14 | Turkija | Turkijos Respublika | – |
15 | Jungtiniai Arabų Emyratai | Jungtiniai Arabų Emyratai | 1971 m. gruodžio 2 d |
16 | Jemenas | Jemeno Respublika | 1967 metų lapkričio 30 d |
Trumpa Artimųjų Rytų istorija
Senovės civilizacijos
Artimieji Rytai, dažnai vadinami „Civilizacijos lopšiu“, turi turtingą tūkstančius metų siekiančią istoriją. Šiame regione gyveno kai kurios ankstyviausios ir įtakingiausios civilizacijos žmonijos istorijoje. Šumerai, atsiradę Mesopotamijoje (šiuolaikiniame Irake) apie 3500 m. pr. Kr., yra priskiriami pirmosios žinomos rašto sistemos – dantiraščio – sukūrimui. Po jų sekė akadiečiai, babiloniečiai ir asirai, kurių kiekvienas labai prisidėjo prie to meto kultūrinės ir technologinės pažangos.
Imperijų iškilimas
Persijos imperija
VI amžiuje prieš Kristų Persijos imperija iškilo vadovaujant Kyrui Didžiajam. Achemenidų imperija, kaip buvo žinoma, tapo viena didžiausių imperijų istorijoje, besitęsiančia nuo Indo slėnio iki Balkanų. Persai yra žinomi dėl savo indėlio į administravimą, architektūrą ir zoroastrizmo propagavimą.
Graikų ir romėnų įtaka
Aleksandro Makedoniečio užkariavimai IV amžiuje prieš Kristų atnešė graikų kultūrą ir įtaką Artimiesiems Rytams. Po Aleksandro mirties jo imperija susiskaldė, o Seleukidų imperija kontroliavo didelę Artimųjų Rytų dalį. Vėliau regionas tapo Romos imperijos dalimi, o tokie svarbūs miestai kaip Antiochija ir Aleksandrija tapo prekybos ir kultūros centrais.
Islamo gimimas
7-asis mūsų eros amžius tapo lūžio tašku Artimųjų Rytų istorijoje, kai iškilo islamas. Pranašas Mahometas, gimęs Mekoje 570 m. CE, įkūrė islamą ir suvienijo Arabijos pusiasalį po jo vėliava. Po jo mirties Rašidūnų kalifatas sparčiai plėtėsi, o po to sekė Umajadų ir Abasidų kalifatai. Šie kalifatai atliko lemiamą vaidmenį skleidžiant islamo kultūrą, mokslą ir prekybą Viduriniuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir už jos ribų.
Viduramžių laikotarpis
Seldžiukų ir Osmanų imperijos
XI amžiuje turkai seldžiukai tapo dominuojančia galia Artimuosiuose Rytuose. Jie gynė islamo pasaulį nuo kryžiuočių invazijų ir skatino islamo kultūros ir mokymosi renesansą. Iki XV amžiaus Osmanų imperija iškilo, galiausiai 1453 m. užėmė Konstantinopolį ir užbaigė Bizantijos imperiją. Osmanai kontroliavo didžiules teritorijas Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Pietryčių Europoje, išlaikydami stabilią ir klestinčią imperiją šimtmečius.
Mongolų invazijos
XIII amžiuje įvyko niokojančios mongolų invazijos, kurioms vadovavo Čingischanas ir jo įpėdiniai. Šios invazijos sutrikdė socialinę ir politinę Artimųjų Rytų struktūrą, bet taip pat paskatino Rytų ir Vakarų keitimąsi idėjomis ir technologijomis.
Šiuolaikinė era
Osmanų imperijos žlugimas
Iki XIX amžiaus Osmanų imperija pradėjo nykti dėl vidinių nesutarimų, ekonominių iššūkių ir išorinio Europos jėgų spaudimo. Imperijos įsitraukimas į Pirmąjį pasaulinį karą centrinių jėgų pusėje galiausiai lėmė jos žlugimą. 1920 m. Sèvres sutartis ir 1923 m. Lozanos sutartis lėmė Osmanų teritorijų padalijimą ir naujų nacionalinių valstybių sukūrimą.
Kolonializmas ir nepriklausomybė
Po Pirmojo pasaulinio karo Artimieji Rytai buvo paveikti Europos kolonijinių jėgų, pirmiausia Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos. 1916 m. Sykes-Picot susitarimas ir 1917 m. Balfour deklaracija turėjo ilgalaikį poveikį regiono politiniam kraštovaizdžiui. Tačiau XX amžiaus viduryje įvyko nepriklausomybės judėjimų banga. Tokios šalys kaip Egiptas, Irakas, Sirija ir Libanas įgijo nepriklausomybę, todėl susikūrė modernios tautinės valstybės.
Šiuolaikinės problemos
Arabų ir Izraelio konfliktas
Izraelio valstybės sukūrimas 1948 m. ir vėlesni arabų ir Izraelio karai buvo pagrindiniai šiuolaikinės Artimųjų Rytų istorijos klausimai. Konfliktas sukėlė daugybę karų, perkėlimų ir nuolatinę įtampą tarp Izraelio ir jo arabų kaimynų.
Naftos ekonomikos augimas
Didžiulių naftos atsargų atradimas XX amžiaus pradžioje pakeitė kelių Artimųjų Rytų šalių ekonomiką, ypač Persijos įlankos regione. Saudo Arabija, Iranas, Irakas ir kitos šalys tapo pagrindiniais pasaulio energijos rinkos žaidėjais, o tai lėmė reikšmingus ekonominius ir geopolitinius pokyčius.
Naujausi įvykiai
XX amžiaus pabaiga ir 21 amžiaus pradžia buvo pažymėta tokiais reikšmingais įvykiais kaip 1979 m. Irano revoliucija, Persijos įlankos karai, Arabų pavasario sukilimai ir besitęsiantys konfliktai Sirijoje, Jemene ir Irake. Šie įvykiai suformavo šiuolaikinį Artimųjų Rytų politinį ir socialinį kraštovaizdį, pateikdami tiek iššūkių, tiek galimybių regiono ateičiai.