Artimųjų Rytų šalių sąrašas

Artimieji Rytai yra Vakarų Azijos ir Šiaurės Afrikos teritorija. Artimųjų Rytų pavadinimas atsirado, kai 1800-aisiais britų kolonijiniai pareigūnai padalijo Rytų šalis į tris administracines sritis: Artimuosius Rytus (Vakarų Indija), Vidurinius Rytus (Vakarų Azija) ir Tolimuosius Rytus (Rytų Azija). Tuo metu Artimieji Rytai apėmė Afganistaną, Pakistaną ir didžiąją dalį Indijos. 1932 m. britų kariuomenės Artimųjų Rytų biuras Bagdade buvo perkeltas į Kairą ir sujungtas su Artimųjų Rytų biuru. Tada Viduriniai Rytai buvo įtraukti į Vakarų Rytų pavadinimą.

Geografiškai Artimuosiuose Rytuose yra daugiau nei du trečdaliai žinomų pasaulio naftos atsargų ir trečdalis gamtinių dujų atsargų. Vietovė paprastai yra sausa ir daugelyje vietų vandens trūkumas yra esminė problema. Daugumoje Artimųjų Rytų visuomenių yra dideli skirtumai tarp turtingųjų ir vargšų, o iš daugelio šalių vyksta didžiulė emigracija. Didžiulės regiono teritorijos iš esmės yra negyvenamos, tačiau kai kuriuose miestuose ir vietovėse, tokiose kaip Kairas (ir visas Nilo slėnis), Gaza ir Teheranas, gyventojų koncentracija yra tankiausia pasaulyje.

Kultūriniu požiūriu Artimuosiuose Rytuose gyveno kelios seniausios Žemės kultūrinės bendruomenės, čia iškilo trys pagrindinės monoteistinės religijos – judaizmas, krikščionybė ir islamas.

Politiniu požiūriu dauguma Artimųjų Rytų šalių turi monopolinius režimus, o kai kuriose – tikroji demokratija (pvz., Izraelis) arba prasidedantis pliuralistinis valdymas (Jemenas, Jordanija ir kt.). Kai kurių svarbiausių pasaulio buriavimo maršrutų išsidėstymas (Sueco kanalas, Hormūzo sąsiauris), didžiuliai energijos ištekliai ir Izraelio valstybės įkūrimas 1948 m. padarė ją centrinės politinės ir ekonominės svarbos sritimi. didžiąją pokario laikotarpio dalį Viduriniai Rytai buvo konfliktų apimtas centras.

Kiek šalių Artimuosiuose Rytuose

2020 m. Artimuosiuose Rytuose yra 16 šalių (sąraše pagal gyventojų skaičių).

Reitingas Šalis Gyventojų skaičius 2020 m
1 Egiptas 101 995 710
2 Turkija 84 181 320
3 Iranas 83 805 676
4 Irakas 40 063 420
5 Saudo Arabija 34 719 030
6 Jemenas 29 710 289
7 Sirija 17 425 598
8 Jordanas 10 185 479
9 Jungtiniai Arabų Emyratai 9 869 017
10 Izraelis 8 639 821
11 Libanas 6 830 632
12 Omanas 5 081 618
13 Palestina 4 816 514
14 Kuveitas 4 259 536
15 Kataras 2 113 077
16 Bahreinas 1 690 888

Artimųjų Rytų šalių žemėlapis

Artimųjų Rytų šalių žemėlapis

Artimųjų Rytų vietos žemėlapis

Visų Vidurio Rytų šalių abėcėlinis sąrašas 

Kaip minėta aukščiau, Viduriniuose Rytuose iš viso yra 16 nepriklausomų tautų. Visą Artimųjų Rytų šalių sąrašą abėcėlės tvarka rasite šioje lentelėje:

# Šalis Oficialus pavadinimas Nepriklausomybės data
1 Bahreinas Bahreino karalystė 1971 m. gruodžio 16 d
2 Kipras Kipro Respublika 1960 metų spalio 1 d
3 Egiptas Egipto Arabų Respublika 1956 metų sausio 1 d
4 Iranas Irano Islamo Respublika 1979 m. balandžio 1 d
5 Irakas Irako Respublika 1932 metų spalio 3 d
6 Izraelis Izraelio valstybė 1948 m
7 Jordanas Jordanijos Hašimitų Karalystė 1946 metų gegužės 25 d
8 Kuveitas Kuveito valstija 1961 metų vasario 25 d
9 Libanas Libano Respublika 1943 metų lapkričio 22 d
10 Omanas Omano sultonatas 1650 metų lapkričio 18 d
11 Kataras Kataro valstija 1971 m. gruodžio 18 d
12 Saudo Arabija Saudo Arabijos Karalystė
13 Sirija Sirijos Arabų Respublika 1946 metų balandžio 17 d
14 Turkija Turkijos Respublika
15 Jungtiniai Arabų Emyratai Jungtiniai Arabų Emyratai 1971 m. gruodžio 2 d
16 Jemenas Jemeno Respublika 1967 metų lapkričio 30 d

Trumpa Artimųjų Rytų istorija

Senovės civilizacijos

Artimieji Rytai, dažnai vadinami „Civilizacijos lopšiu“, turi turtingą tūkstančius metų siekiančią istoriją. Šiame regione gyveno kai kurios ankstyviausios ir įtakingiausios civilizacijos žmonijos istorijoje. Šumerai, atsiradę Mesopotamijoje (šiuolaikiniame Irake) apie 3500 m. pr. Kr., yra priskiriami pirmosios žinomos rašto sistemos – dantiraščio – sukūrimui. Po jų sekė akadiečiai, babiloniečiai ir asirai, kurių kiekvienas labai prisidėjo prie to meto kultūrinės ir technologinės pažangos.

Imperijų iškilimas

Persijos imperija

VI amžiuje prieš Kristų Persijos imperija iškilo vadovaujant Kyrui Didžiajam. Achemenidų imperija, kaip buvo žinoma, tapo viena didžiausių imperijų istorijoje, besitęsiančia nuo Indo slėnio iki Balkanų. Persai yra žinomi dėl savo indėlio į administravimą, architektūrą ir zoroastrizmo propagavimą.

Graikų ir romėnų įtaka

Aleksandro Makedoniečio užkariavimai IV amžiuje prieš Kristų atnešė graikų kultūrą ir įtaką Artimiesiems Rytams. Po Aleksandro mirties jo imperija susiskaldė, o Seleukidų imperija kontroliavo didelę Artimųjų Rytų dalį. Vėliau regionas tapo Romos imperijos dalimi, o tokie svarbūs miestai kaip Antiochija ir Aleksandrija tapo prekybos ir kultūros centrais.

Islamo gimimas

7-asis mūsų eros amžius tapo lūžio tašku Artimųjų Rytų istorijoje, kai iškilo islamas. Pranašas Mahometas, gimęs Mekoje 570 m. CE, įkūrė islamą ir suvienijo Arabijos pusiasalį po jo vėliava. Po jo mirties Rašidūnų kalifatas sparčiai plėtėsi, o po to sekė Umajadų ir Abasidų kalifatai. Šie kalifatai atliko lemiamą vaidmenį skleidžiant islamo kultūrą, mokslą ir prekybą Viduriniuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir už jos ribų.

Viduramžių laikotarpis

Seldžiukų ir Osmanų imperijos

XI amžiuje turkai seldžiukai tapo dominuojančia galia Artimuosiuose Rytuose. Jie gynė islamo pasaulį nuo kryžiuočių invazijų ir skatino islamo kultūros ir mokymosi renesansą. Iki XV amžiaus Osmanų imperija iškilo, galiausiai 1453 m. užėmė Konstantinopolį ir užbaigė Bizantijos imperiją. Osmanai kontroliavo didžiules teritorijas Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Pietryčių Europoje, išlaikydami stabilią ir klestinčią imperiją šimtmečius.

Mongolų invazijos

XIII amžiuje įvyko niokojančios mongolų invazijos, kurioms vadovavo Čingischanas ir jo įpėdiniai. Šios invazijos sutrikdė socialinę ir politinę Artimųjų Rytų struktūrą, bet taip pat paskatino Rytų ir Vakarų keitimąsi idėjomis ir technologijomis.

Šiuolaikinė era

Osmanų imperijos žlugimas

Iki XIX amžiaus Osmanų imperija pradėjo nykti dėl vidinių nesutarimų, ekonominių iššūkių ir išorinio Europos jėgų spaudimo. Imperijos įsitraukimas į Pirmąjį pasaulinį karą centrinių jėgų pusėje galiausiai lėmė jos žlugimą. 1920 m. Sèvres sutartis ir 1923 m. Lozanos sutartis lėmė Osmanų teritorijų padalijimą ir naujų nacionalinių valstybių sukūrimą.

Kolonializmas ir nepriklausomybė

Po Pirmojo pasaulinio karo Artimieji Rytai buvo paveikti Europos kolonijinių jėgų, pirmiausia Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos. 1916 m. Sykes-Picot susitarimas ir 1917 m. Balfour deklaracija turėjo ilgalaikį poveikį regiono politiniam kraštovaizdžiui. Tačiau XX amžiaus viduryje įvyko nepriklausomybės judėjimų banga. Tokios šalys kaip Egiptas, Irakas, Sirija ir Libanas įgijo nepriklausomybę, todėl susikūrė modernios tautinės valstybės.

Šiuolaikinės problemos

Arabų ir Izraelio konfliktas

Izraelio valstybės sukūrimas 1948 m. ir vėlesni arabų ir Izraelio karai buvo pagrindiniai šiuolaikinės Artimųjų Rytų istorijos klausimai. Konfliktas sukėlė daugybę karų, perkėlimų ir nuolatinę įtampą tarp Izraelio ir jo arabų kaimynų.

Naftos ekonomikos augimas

Didžiulių naftos atsargų atradimas XX amžiaus pradžioje pakeitė kelių Artimųjų Rytų šalių ekonomiką, ypač Persijos įlankos regione. Saudo Arabija, Iranas, Irakas ir kitos šalys tapo pagrindiniais pasaulio energijos rinkos žaidėjais, o tai lėmė reikšmingus ekonominius ir geopolitinius pokyčius.

Naujausi įvykiai

XX amžiaus pabaiga ir 21 amžiaus pradžia buvo pažymėta tokiais reikšmingais įvykiais kaip 1979 m. Irano revoliucija, Persijos įlankos karai, Arabų pavasario sukilimai ir besitęsiantys konfliktai Sirijoje, Jemene ir Irake. Šie įvykiai suformavo šiuolaikinį Artimųjų Rytų politinį ir socialinį kraštovaizdį, pateikdami tiek iššūkių, tiek galimybių regiono ateičiai.

You may also like...