Rytų Afrikos šalys
Kiek tautų Rytų Afrikoje
Rytų Afrika yra rytinėje Afrikos dalyje, kurią sudaro 18 šalių. Čia yra visų Rytų Afrikos šalių abėcėlės tvarka: Burundis, Komorai, Džibutis, Eritrėja, Etiopija, Kenija, Madagaskaras, Malavis, Mauricijus, Mozambikas, Ruanda, Seišeliai, Somalis, Pietų Sudanas, Tanzanija, Uganda, Zambija ir Zimbabvė. Tarp jų Mozambikas priklauso PALOP (portugališkai kalbančioms Afrikos šalims).
1. Burundis
Burundis – valstybė Rytų Afrikoje, besiribojanti su Kongo-Kinšasa, Ruanda ir Tanzanija.
 |
|
2. Komorai
 |
|
3. Džibutis
Džibutis yra valstybė Rytų Afrikoje, Afrikos Kyšulyje ir ribojasi su Eritrėja šiaurėje, Etiopija vakaruose ir šiaurės vakaruose bei pietuose su Somaliu. Šalis yra trečia pagal dydį žemyninėje Afrikos dalyje, o Džibutyje gyvena daugiau nei 750 000 žmonių.
 |
|
4. Eritrėja
Eritrėja yra valstybė Rytų Afrikoje prie Raudonosios jūros ir ribojasi su Džibučiu, Etiopija ir Sudanu. Eritrėjos pavadinimas kilęs iš graikiško Raudonosios jūros pavadinimo Erythra thalassa.
 |
|
5. Etiopija
Etiopija yra Afrikos Kyšulyje, šiaurės rytų Afrikoje. Etiopija yra trečia pagal gyventojų skaičių Afrikos šalis.
 |
|
6. Madagaskaras
Madagaskaras, oficialiai Madagaskaro Respublika, yra valstybė, esanti Madagaskaro saloje Indijos vandenyne, į rytus nuo Pietų Afrikos. Sala yra ketvirta pagal dydį pasaulyje.
 |
|
7. Malavis
Malavis, formaliai Malavio Respublika, yra pietų Afrikos valstybė, besiribojanti su Mozambiku rytuose, Tanzanija rytuose ir šiaurėje bei su Zambija vakaruose.
 |
|
8. Mauricijus
Mauricijus, oficialiai Mauricijaus Respublika, yra salų valstybė Indijos vandenyne. Jis yra į rytus nuo Madagaskaro, apie 1800 km nuo Afrikos pakrantės.
 |
|
9. Mozambikas
Mozambikas, formaliai Mozambiko Respublika, yra respublika pietryčių Afrikoje. Šalis yra prie Indijos vandenyno ir yra atskirta nuo Madagaskaro rytuose Mozambiko kanalu.
 |
|
10. Kenija
Kenija, formaliai Kenijos Respublika – valstybė Rytų Afrikoje, prie Indijos vandenyno, besiribojanti su Etiopija, Somaliu, Pietų Sudanu, Tanzanija ir Uganda.
 |
|
11. Ruanda
Ruanda, anksčiau Ruanda, formaliai Ruandos Respublika, yra valstybė Centrinėje Afrikoje, besiribojanti su Burundiu, Kongo-Kinšasa, Tanzanija ir Uganda. Tai tankiausiai apgyvendinta Afrikos šalis.
 |
|
12. Seišeliai
Seišeliai, formaliai Seišelių Respublika, yra valstybė vakarinėje Indijos vandenyno dalyje, prie rytinės Afrikos pakrantės, susidedanti iš maždaug 90 salų. Oficialios kalbos yra prancūzų, anglų ir Seišelių kreolų.
 |
|
13. Somalis
Somalis, formaliai Somalio Federacinė Respublika, yra šalis Afrikos Kyšulyje, besiribojanti su Džibučiu šiaurėje, Etiopija vakaruose ir Kenija pietvakariuose. Šiaurėje šalis turi pakrantę link Adeno įlankos, o rytuose ir pietuose link Indijos vandenyno.
 |
|
14. Tanzanija
Tanzanija, oficialiai Jungtinė Tanzanijos Respublika – valstybė Rytų Afrikoje, besiribojanti su Kenija ir Uganda šiaurėje, Ruanda, Burundiu ir Kongo-Kinšasa vakaruose bei Zambija, Malaviu ir Mozambiku pietuose. Į rytus šalis turi pakrantę iki Indijos vandenyno.
 |
|
15. Uganda
Uganda, oficialiai Ugandos Respublika, yra Rytų Afrikos valstybė, neturinti jūros. Šalis ribojasi su Kongo-Kinšasa vakaruose, Pietų Sudanu šiaurėje, Kenija rytuose, Tanzanija pietuose ir Ruanda pietvakariuose. Siena su Kenija ir Tanzanija iš dalies eina per Viktorijos ežerą.
 |
|
16. Zambija
Zambija, formaliai Zambijos Respublika, yra pakrantės valstybė pietų Afrikoje, ribojasi su Angola vakaruose, Kongo-Kinšasa ir Tanzanija šiaurėje, Malaviu rytuose ir Mozambiku, Namibija, Botsvana ir Zimbabve pietuose.
 |
|
17. Zimbabvė
Zimbabvė, oficialiai Zimbabvės Respublika, buvusi Pietų Rodezija, yra pakrantės valstybė Pietų Afrikoje, besiribojanti su Botsvana, Mozambiku, Pietų Afrika ir Zambija.
 |
|
Rytų Afrikos šalys pagal gyventojų skaičių ir jų sostines
Kaip minėta aukščiau, Rytų Afrikoje yra aštuoniolika nepriklausomų šalių. Tarp jų didžiausia šalis yra Etiopija, o mažiausia – Seišeliai pagal gyventojų skaičių. Visas Rytų Afrikos šalių su sostinėmis sąrašas pateiktas žemiau esančioje lentelėje, suskirstytas pagal naujausią bendrą gyventojų skaičių.
| Reitingas | Šalis | Gyventojų skaičius | Žemės plotas (km²) | Kapitalas |
| 1 | Etiopija | 98 665 000 | 1 000 000 | Adis Abeba |
| 2 | Tanzanija | 55 890 747 | 885 800 | Dar es Salamas; Dodoma |
| 3 | Kenija | 52 573 973 | 569 140 | Nairobis |
| 4 | Uganda | 40 006 700 | 197 100 | Kampala |
| 5 | Mozambikas | 27 909 798 | 786 380 | Maputu |
| 6 | Madagaskaras | 25 263 000 | 581 540 | Antananarivas |
| 7 | Malavis | 17 563 749 | 94 080 | Lilongvė |
| 8 | Zambija | 17 381 168 | 743 398 | Lusaka |
| 9 | Somalis | 15 442 905 | 627 337 | Mogadišas |
| 10 | Zimbabvė | 15 159 624 | 386 847 | Hararė |
| 11 | Pietų Sudanas | 12 778 250 | 644 329 | Juba |
| 12 | Ruanda | 12 374 397 | 24 668 | Kigali |
| 13 | Burundis | 10 953 317 | 25 680 | Gitega |
| 14 | Eritrėja | 3 497 117 | 101 000 | Asmara |
| 15 | Mauricijus | 1 265 577 | 2 030 | Port Luisas |
| 16 | Džibutis | 1 078 373 | 23 180 | Džibutis |
| 17 | Komorai | 873 724 | 1 862 | Moronis |
| 18 | Seišeliai | 96 762 | 455 | Viktorija |
Rytų Afrikos šalių žemėlapis
Trumpa Rytų Afrikos istorija
Ankstyvasis žmogaus gyvenimas
Rytų Afrika, dažnai vadinama žmonijos lopšiu, turi turtingą istoriją, siekiančią ankstyviausius žmonių protėvius. Didžiajame plyšio slėnyje, kuris eina per šį regioną, yra keletas seniausių hominidų fosilijų, įskaitant garsiąją „Lucy“ (Australopithecus afarensis), atrastą Etiopijoje 1974 m. ir datuojamą maždaug 3,2 mln. Šis regionas suteikia esminių įžvalgų apie žmogaus evoliuciją ir ankstyvųjų visuomenių raidą.
Senovės civilizacijos
Rytų Afrikos organizuotų visuomenių istorija siekia tūkstančius metų. Viena iš pirmųjų civilizacijų buvo Kušo karalystė, įsikūrusi dabartiniame Sudane. Ši galinga valstybė atsirado maždaug 2500 m. pr. Kr. ir tapo dominuojančia jėga regione, dažnai konkuruojančia su Senovės Egiptu. Kušitai paliko reikšmingas archeologines vietas, įskaitant Meroë piramides, atspindinčias jų pažangią kultūrą ir prekybos ryšius.
Etiopijoje Aksumo karalystė iškilo maždaug I amžiuje. Aksumas buvo didelė prekybos imperija, kurios sostinė buvo netoli dabartinio Aksumo. Aksumitai buvo žinomi dėl savo monumentalių obeliskų, krikščionybės priėmimo IV amžiuje karaliaus Ezanos laikais ir vaidmens regioniniuose prekybos tinkluose, jungiančiuose Afriką, Artimuosius Rytus ir Aziją.
Svahilių pakrantė
Nuo VII amžiaus Svahilių pakrantė iškilo kaip reikšmingas kultūrinis ir ekonominis regionas. Išilgai rytinės pakrantės nuo Somalio iki Mozambiko besidriekianti Svahilių pakrantė tapo prekybos ir kultūrinių mainų centru. Suahilių miestai-valstybės, įskaitant Kilvą, Mombasą ir Zanzibarą, palengvino prekybą tarp Afrikos, Artimųjų Rytų, Indijos ir Kinijos. Šiuo laikotarpiu susimaišė Afrikos, arabų, persų ir indų įtaka, sukurianti unikalią suahilių kultūrą, kuriai būdinga savita kalba ir architektūrinis stilius.
Europos tyrinėjimai ir kolonijinė era
Europa pradėjo tyrinėti Rytų Afriką XV amžiaus pabaigoje, kai 1498 m. į pakrantę atvyko portugalų navigatorius Vasco da Gama. Portugalai įsitvirtino Svahilių pakrantėje, kontroliuodami pagrindinius uostus ir sutrikdydami esamus prekybos tinklus. Tačiau jų įtaka susilpnėjo iki XVII amžiaus, užleisdama vietą Omano arabų dominavimui, ypač Zanzibare.
XIX amžiuje prasidėjo reikšminga europiečių kolonizacija Rytų Afrikoje. 1884–1885 m. Berlyno konferencija įformino Afrikos padalijimą, dėl kurio buvo įkurtos Europos kolonijos. Didžioji Britanija, Vokietija, Italija ir Belgija buvo pagrindinės kolonijinės jėgos regione. Didžioji Britanija kontroliavo Keniją ir Ugandą, Vokietija užvaldė Tanzaniją (tuomet Tanganiką), Italija kolonizavo dalis Somalio ir Eritrėjos, o Belgija valdė Ruandą ir Burundį.
Pasipriešinimo ir nepriklausomybės judėjimai
Kolonijinis laikotarpis pasižymėjo išnaudojimu, pasipriešinimu ir reikšmingais socialiniais pokyčiais. Vietiniai gyventojai susidūrė su žemės atėmimu, priverstiniu darbu ir kultūriniu slopinimu. Tačiau XX amžiaus pradžioje visoje Rytų Afrikoje kilo nepriklausomybės judėjimai. Tokie lyderiai kaip Jomo Kenyatta Kenijoje, Julius Nyerere Tanzanijoje ir Haile Selassie Etiopijoje vadovavo pastangoms apsispręsti.
Etiopija, valdoma imperatoriaus Haile Selassie, per Antrąjį Italijos ir Etiopijos karą (1935–1937) priešinosi Italijos okupacijai ir sėkmingai atkūrė savo suverenitetą. Kitos šalys pasekė pavyzdžiu po Antrojo pasaulinio karo, plačiai paplitus nacionalistiniams judėjimams, siekiantiems nepriklausomybės. Tanzanija nepriklausomybę įgijo 1961 m., Kenija 1963 m., Uganda 1962 m., Somalis 1960 m. Ruanda ir Burundis taip pat pasiekė nepriklausomybę nuo Belgijos 1962 m.
Iššūkiai po nepriklausomybės
Nepriklausomybės atgavimo laikotarpis Rytų Afrikoje pasižymėjo ir triumfais, ir iššūkiais. Naujos nepriklausomos valstybės susidūrė su tokiomis problemomis kaip politinis nestabilumas, ekonominiai sunkumai ir socialinė nesantaika. Ugandoje žiaurus Idi Amino režimas (1971–1979 m.) paskatino plačiai paplitusius žmogaus teisių pažeidimus ir ekonominį nuosmukį. Ruandoje etninė įtampa tarp hutų ir tutsių baigėsi siaubingu 1994 m. genocidu, kuris paliko neišdildomą pėdsaką tautoje.
Tanzanija, vadovaujama Juliaus Nyerere, vykdė Afrikos socializmo politiką, žinomą kaip Ujamaa, pabrėždama savarankiškumą ir bendruomeninį gyvenimą. Nors jis pasiekė tam tikrų sėkmių švietimo ir sveikatos priežiūros srityse, ekonominis modelis susidūrė su dideliais iššūkiais ir galiausiai stengėsi užtikrinti tvarų augimą.
Ekonominė ir socialinė raida
Nepaisant šių iššūkių, Rytų Afrika padarė didelę pažangą įvairiose srityse. Regionas patyrė didelį ekonomikos augimą, kurį skatino tokie sektoriai kaip žemės ūkis, turizmas ir telekomunikacijos. Pavyzdžiui, Kenija tapo mobiliųjų technologijų ir inovacijų lydere, o M-Pesa sukėlė revoliuciją mobiliojoje bankininkystėje.
Pastangos gerinti infrastruktūrą, sveikatos priežiūrą ir švietimą taip pat davė vaisių. Tokios šalys kaip Etiopija daug investavo į infrastruktūros projektus, įskaitant Didžiąją Etiopijos renesanso užtvanką, kuria siekiama padidinti energijos gamybą ir ekonomikos plėtrą. Be to, iniciatyvomis, skatinančiomis regioninę integraciją, pavyzdžiui, Rytų Afrikos bendrija (EAC), buvo siekiama stiprinti ekonominį bendradarbiavimą ir stabilumą.
Šiuolaikinės problemos ir ateities perspektyvos
Šiandien Rytų Afrika susiduria su daugybe šiuolaikinių problemų ir galimybių. Politinis nestabilumas ir konfliktai tebėra iššūkiai kai kuriose srityse, pavyzdžiui, Pietų Sudane ir kai kuriose Somalio dalyse. Tačiau taip pat yra daug žadančių valdymo ir demokratinės praktikos pokyčių. Etiopijos ir Eritrėjos taikos susitarimas 2018 m. buvo reikšmingas žingsnis regiono stabilumo link.
Klimato kaita kelia didelę grėsmę Rytų Afrikai, paveikdama žemės ūkį, vandens išteklius ir pragyvenimo šaltinius. Dėl regiono pažeidžiamumo sausrų ir kitų ekstremalių oro reiškinių būtina imtis skubių veiksmų siekiant sušvelninti šiuos iššūkius ir prie jų prisitaikyti.
