Europos šalių sąrašas (abėcėlės tvarka)
Kaip tankiausiai apgyvendintas žemynas pasaulyje, Europa yra šiauriniame Žemės rutulio pusrutulyje. Jo bendras plotas yra 10 498 000 km², o gyventojų skaičius siekia 744,7 mln. Rusijos Federacija yra didžiausia Europos šalis, turinti 17 075 400 km², ir daugiausiai gyventojų turinti šalis, kurioje gyvena 143,5 mln. Toliau seka Vokietija su 357 120 km² ir 81,89 mln. gyventojų.
Europos regionai
- rytų Europa
- Vakarų Europa
- Šiaurės Europa
- Pietų Europa
Geografiškai Europa šiaurėje ribojasi su Arkties ledyniniu vandenynu, rytuose su Uralo kalnais, pietuose su Kaspijos ir Juodosios jūros bei Kaukazo kalnais (natūralios Europos ir Azijos ribos), su Viduržemio jūra. Žiūrėkite toliau pateiktą Europos vietų žemėlapį.
Kiek Europos šalių
2020 m. Europos žemyne yra 45 šalys. Kiekvieno iš jų dydžiai yra labai įvairūs ir galime rasti mažąjį Vatikaną (0,44 km²), Monaką (0,44 km²), San Mariną (61,2 km²), Lichtenšteiną (160 km²) ir Andoros Kunigaikštystę (468 km²).
Transkontinentinės šalys Europoje
Šios penkios šalys yra Europoje ir Azijoje. Jie išvardyti pagal gyventojų skaičių.
- Rusija
- Kazachstanas
- Azerbaidžanas
- Gruzija
- Turkija
Kipro sala yra Azijos dalis, bet politiškai priklauso Europai. Nedidelę salą užima Turkija ir Jungtinė Karalystė, kurios ten vis dar turi karines bazes. Dalis teritorijos, pietinė, į Europos Sąjungą buvo priimta 2004 m. Gruzija, Azerbaidžanas ir Armėnija geografiniu požiūriu yra šalys, priklausančios Azijos žemynui. Jie yra Kaukazo regione ir laikomi transkontinentinėmis šalimis. Azerbaidžanas ir Gruzija ribojasi su Rusija (Europos dalimi), kuri nuo 2001 m. sausio 25 d. yra Europos Tarybos narė.
Visų Europos šalių abėcėlės tvarka
Apibendrinant, Europoje iš viso yra 45 nepriklausomos tautos ir 6 priklausomos teritorijos. Visą Europos šalių sąrašą abėcėlės tvarka rasite toliau:
# | Vėliava | Valstybės pavadinimas | Gyventojų skaičius | Oficialus pavadinimas |
1 | Albanija | 2 877 808 | Albanijos Respublika | |
2 | Andora | 77 276 | Andoros Kunigaikštystė | |
3 | Austrija | 9 006 409 | Austrijos Respublika | |
4 | Baltarusija | 9 449 334 | Baltarusijos Respublika | |
5 | Belgija | 11 589 634 | Belgijos Karalystė | |
6 | Bosnija ir Hercegovina | 3 280 830 | Bosnija ir Hercegovina | |
7 | Bulgarija | 6 948 456 | Bulgarijos Respublika | |
8 | Kroatija | 4 105 278 | Kroatijos Respublika | |
9 | Čekijos Respublika | 10 708 992 | Čekijos Respublika | |
10 | Danija | 5 792 213 | Danijos Karalystė | |
11 | Estija | 1 326 546 | Estijos Respublika | |
12 | Suomija | 5 540 731 | Suomijos Respublika | |
13 | Prancūzija | 65 273 522 | Prancūzijos Respublika | |
14 | Vokietija | 83 783 953 | Vokietijos Federacinė Respublika | |
15 | Graikija | 10 423 065 | Graikijos Respublika | |
16 | Šventasis Sostas | 812 | Šventasis Sostas | |
17 | Vengrija | 9 660 362 | Vengrija | |
18 | Islandija | 341 254 | Islandijos Respublika | |
19 | Airija | 4 937 797 | Airija | |
20 | Italija | 60 461 837 | Italijos Respublika | |
21 | Latvija | 1 886 209 | Latvijos Respublika | |
22 | Lichtenšteinas | 38 139 | Lichtenšteinas | |
23 | Lietuva | 2 722 300 | Lietuvos Respublika | |
24 | Liuksemburgas | 625 989 | Liuksemburgo Didžioji Hercogystė | |
25 | Malta | 441 554 | Maltos Respublika | |
26 | Moldova | 4 033 974 | Moldovos Respublika | |
27 | Monakas | 39 253 | Monako Kunigaikštystė | |
28 | Juodkalnija | 628 077 | Juodkalnija | |
29 | Nyderlandai | 17 134 883 | Nyderlandų Karalystė | |
30 | Šiaurės Makedonija | 2 022 558 | Šiaurės Makedonijos Respublika | |
31 | Norvegija | 5 421 252 | Norvegijos Karalystė | |
32 | Lenkija | 37 846 622 | Lenkijos Respublika | |
33 | Portugalija | 10 196 720 | Portugalijos Respublika | |
34 | Rumunija | 19 237 702 | Rumunija | |
35 | Rusija | 145 934 473 | Rusijos Federacija | |
36 | San Marinas | 33 942 | San Marino Respublika | |
37 | Serbija | 8 737 382 | Serbijos Respublika | |
38 | Slovakija | 5 459 653 | Slovakijos Respublika | |
39 | Slovėnija | 2 078 949 | Slovėnijos Respublika | |
40 | Ispanija | 46 754 789 | Ispanijos Karalystė | |
41 | Švedija | 10 099 276 | Švedijos Karalystė | |
42 | Šveicarija | 8 654 633 | Šveicarijos Konfederacija | |
43 | Turkija | 84 339 078 | Turkijos Respublika | |
44 | Ukraina | 43 733 773 | Ukraina | |
45 | Jungtinė Karalystė | 67 886 022 | Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė |
Europos Sąjunga
Europos Sąjunga (ES) yra ekonominis ir politinis blokas, kurio pagrindinis tikslas yra palaikyti taiką Europos žemyne vykdant ekonomines, socialines ir kultūrines programas. Iš visų Europos šalių 28 šalys dalyvauja Europos Sąjungoje.
Europos šalių žemėlapis
Trumpa Europos istorija
Senovės civilizacijos
Priešistorinė Europa
Europos istorija prasideda nuo priešistorinės žmogaus veiklos, kurią liudija Lascaux olų paveikslai Prancūzijoje ir Stounhendžas Anglijoje. Neolito revoliucijos metu atsirado žemės ūkis ir nuolatinės gyvenvietės, o tai paskatino ankstyvųjų civilizacijų atsiradimą.
Klasikinė antika: Graikija ir Roma
Senovės Graikija, klestėjusi VIII–IV a. pr. Kr., padėjo Vakarų civilizacijos pamatus per filosofijos, politikos ir menų pažangą. Atėnų ir Spartos miestai-valstybės buvo iškilios, o Aleksandro Makedoniečio užkariavimai išplito helenistinę kultūrą visoje Europoje ir Azijoje.
Romos Respublika, įkurta 509 m. pr. m. e., išsivystė į Romos imperiją 27 m. Didžiulė Romos imperija suvienijo didžiąją dalį Europos, atnešdama kelius, akvedukus ir lotynų kalbą. Pax Romana (27 m. pr. m. e. – 180 m. e. m. e.) pažymėjo santykinės taikos ir stabilumo laikotarpį. Vakarų Romos imperijos nuosmukis 5 amžiuje lėmė Europos susiskaldymą į mažesnes karalystes.
Viduramžiai
Bizantijos imperija ir ankstyvųjų viduramžių karalystės
Bizantijos imperija, Rytų Romos imperijos tąsa, išsaugojo romėnų ir graikų tradicijas, darydama įtaką Rytų Europai ir Artimiesiems Rytams. Vakarų Europoje atsirado germanų karalystės, tokios kaip frankai, Karoliui Didžiajam (768–814 m. e. m. e.) įkūrus Karolingų imperiją ir atgavus imperatoriaus titulą Vakaruose.
Feodalizmas ir Šventoji Romos imperija
Centralizuotos valdžios žlugimas paskatino feodalizmo iškilimą – sistemą, kai vietiniai viešpačiai valdė savo žemes, bet už karinę tarnybą buvo skolingi karaliui. 962 m. įkurta Šventoji Romos imperija siekė atgaivinti Karolio Didžiojo palikimą, nors ir liko suskaidyta valstybių konfederacija. Vienuolystė ir Katalikų bažnyčia šiuo laikotarpiu atliko pagrindinį vaidmenį išsaugant žinias ir stabilizuojant visuomenę.
Renesansas ir Reformacija
Renesansas
Renesansas, prasidėjęs Italijoje 14 amžiuje ir išplitęs visoje Europoje, buvo atnaujinto susidomėjimo klasikiniu mokymusi ir meninėmis naujovėmis laikotarpis. Tai padarė pažangą meno, mokslo ir mąstymo srityse, o tokie veikėjai kaip Leonardo da Vinci, Mikelandželas ir Galilėjus padarė reikšmingą indėlį.
Reformacija
XVI amžiaus protestantų reformacija, kurią 1517 m. inicijavo Martyno Liuterio 95 tezės, metė iššūkį Katalikų bažnyčios autoritetui ir paskatino religinį susiskaldymą. Reformacija ir vėlesnė katalikų kontrreformacija pakeitė Europos religinį kraštovaizdį ir sukėlė konfliktus, tokius kaip Trisdešimties metų karas (1618–1648) ir protestantiškų bei katalikiškų valstybių įkūrimą.
Ankstyvasis modernusis laikotarpis
Tyrinėjimų amžius
15–16 amžių tyrinėjimų amžiuje tokios Europos valstybės kaip Ispanija, Portugalija, o vėliau Anglija, Prancūzija ir Nyderlandai išplėtė savo imperijas Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje. Ši era atnešė Europai didžiulius turtus, bet taip pat inicijavo šimtmečius trukusią kolonizaciją ir išnaudojimą.
Apšvietimas ir revoliucijos
17–18 amžių Švietimas akcentavo protą, asmens teises ir mokslinį tyrimą. Filosofai, tokie kaip Volteras, Rousseau ir Kantas, paveikė politinę mintį, sudarė sąlygas revoliuciniams judėjimams. Prancūzijos revoliucija (1789–1799) dramatiškai pakeitė Prancūziją ir įkvėpė sukilimus visoje Europoje, paskatinusia Napoleono Bonaparto iškilimą ir Napoleono karus (1803–1815).
19-tas amžius
Pramonės revoliucija
Pramonės revoliucija, prasidėjusi Didžiojoje Britanijoje XVIII amžiaus pabaigoje, išplito visoje Europoje, paversdama ekonomiką iš agrarinės į pramoninę. Technologijų ir transporto naujovės, tokios kaip garo variklis ir geležinkeliai, paskatino urbanizaciją ir visuomenės pokyčius.
Nacionalizmas ir valstybės formavimasis
XIX amžius pasižymėjo nacionalizmo iškilimu ir modernių tautinių valstybių formavimusi. Italijos ir Vokietijos suvienijimas 1860-aisiais ir 1870-aisiais pakeitė Europos politinį žemėlapį. Tokių imperijų, kaip Osmanų ir Austrijos-Vengrijos, nuosmukis paskatino naujų valstybių atsiradimą ir padidino nacionalinę įtampą.
XX amžius ir šiuolaikinė era
Pasauliniai karai ir jų pasekmės
XX amžiuje dominavo du pasauliniai karai. Pirmasis pasaulinis karas (1914-1918) sukėlė reikšmingą politinį sukrėtimą, imperijų žlugimą ir nacionalinių sienų perbrėžimą. Antrasis pasaulinis karas (1939–1945) atnešė neprilygstamą sunaikinimą ir holokaustą, o po to – Europos padalijimą Šaltojo karo metu. Rytų blokas, vadovaujamas Sovietų Sąjungos, ir Vakarų blokas, vadovaujamas JAV, atstovavo ideologiniams konfliktams tarp komunizmo ir kapitalizmo.
Europos integracija
Po Antrojo pasaulinio karo Europoje buvo stengiamasi skatinti taiką ir bendradarbiavimą, todėl 1957 m. buvo įkurta Europos ekonominė bendrija (EEB) ir ji tapo Europos Sąjunga (ES). ES siekė užtikrinti ekonominį bendradarbiavimą, politinį stabilumą ir užkirsti kelią būsimiems konfliktams.
Šiuolaikiniai iššūkiai
XXI amžius atnešė naujų iššūkių, įskaitant ekonomines krizes, migracijos problemas ir populizmo augimą. 2016 metais įvykęs „Brexit“ referendumas išryškino įtampą ES. Europa taip pat susiduria su aplinkosaugos problemomis ir tvaraus vystymosi poreikiu. Nepaisant šių iššūkių, Europa išlieka pasauline kultūros, technologijų ir politinės minties lydere.